Tėvų Evaldo ir Indrės bei senelio Algirdo Butkevičiaus džiaugsmas mažoji Kamilė Vaitasytė šeštadienio vidurdienį Bernardinų bažnyčioje po krikšto apeigų tapo jaunąja krikščione.

Vos 5 mėnesių mergaitė šventovėje elgėsi neįtikėtinai ramiai. Iš pradžių mažylė snaudė ant tėvų rankų. Jos netrikdė nei krikšto apeigas vedusio vienuolio brolio Astijaus kalbos, nei gausus artimųjų ir svečių būrys.

Krikšto apeigoms vadovavęs dvasiškis iš pradžių supažindino tėvus ir krikšto tėvus su krikšto apeigų prasme, paaiškino kiekvienam iš jų pareigas, simbolių ir tradicijų išsaugojimo reikšmę.

„Krikšto žvakė senovėje kasmet buvo uždegama per vardadienį arba krikšto dieną, nes anksčiau tai buvo svarbesnė šventė, nei gimtadienis. Ir jūs įsipareigojate, išsaugoti šią žvakę išsaugoti iki pirmos Komunijos“, – kalbėjo dvasininkas.

Prasidėjus krikšto apeigoms, kunigas taip pat nupasakojo kiekvieno veiksmo prasmę.

„Žmogus yra panardinamas į vandenį ir tai yra simbolis, kad senas žmogus nuskęsta, o naujas atgimsta“, – kalbėjo kunigas.

Kamilė drąsiai ištvėrė ir šias „kančias“. Kūdikis nepravirko nė pilant vandenį ant galvytės, nei tepant šventuoju aliejumi. Visą laiką mergaitė akylai žvalgėsi po Bernardinų bažnyčios koplyčią ir retkarčiais kramtė drabužėlio skiautę.

Švytėjo ir visų susirinkusiųjų veidai. Džiaugsmo šypseną puošė ne tik tėvų, bet ir senelių veidus.

Po ceremonijos su žurnalistais pabendravę Kamilės artimieji linkėjo mergaitei augti didelei, o tėveliams stiprybės vedant mažylę gyvenimo keliu.