V. Razumas: bandysime kurti daugiau Europos už daugiau pinigų

Europa užsimojo padidinti mokslininkų ir jų atliekamų tyrimų skaičių. Vos 10 proc. doktorantų yra pasirengę dirbti, o pagal tyrėjų, dirbančių verslo sektoriuje, skaičių ES žymiai atsilieka nuo JAV ir Japonijos. Ambicingos pastangos 2014 –2020 m. ES kainuos apie 100 mlrd. eurų.

„Kodėl tai aktualu Lietuvai? – Mokslo darbuotojų per metus iki 2012 m. sumažėjo 9 proc.“, – ambicingų Europos užmojų prasmę paaiškino Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas prof. Valdemaras Razumas.

Jis pridūrė kad akademinėje bendruomenėje atsiranda vis mažiau jaunimo. Pavyzdžiui, per metus daktaro disertaciją apgynė 13 proc. mažiau tyrėjų. Panašu, kad tokia statistika, kurios pasekmes parodys ateitis, kankina ne tik Lietuvą bet ir visą Europą.

„Šie skaičiai yra katastrofiški. Daugelyje valstybių situacija yra tokia, kad mes prarandame tyrėjus, kurie turėtų kurti mūsų ateitį, naujus produktus ir inovacijas ne tik pasauliui, bet ir Lietuvai“, – dėstė V.Razumas.

LMA prezidentas sakė, kad artimiausiu ES finansiniu laikotarpiu Lietuva gaus 4 mlrd. litų daugiau paramos, vadinasi, daugiau lėšų bus galima skirti ir moksliniams tyrimams bei inovacijų plėtrai. 

„Bandysime kurti daugiau Europos už daugiau pinigų“, – apibendrino V.Razumas.

Nepaisant didesnės paramos, jis pripažino, kad sunkumų mokslininkams kelia Viešųjų pirkimų įstatymas. Tyrimams reikalingą įrangą reikia pirkti per tarpininkus, o renkantis ją gamintojo kaina iš anksto ne visada aišku, kokio antkainio pareikalaus tarpininkai.

Vis dėlto, V.Razumo teigimu, Lietuva praėjusiu finansiniu laikotarpiu skiriamą paramą mokslui ir inovacijoms panaudojo gana gerai. Šalyje veikia penki mokslo slėniai ir tik vienam iš jų – Klaipėdos jūriniam slėniui panaudoti lėšas buvo sunkiau.

Mokslininkai negali dirbti

Europa sutarė dėl dviejų programų – „Erasmus +“ (nukreiptos į aukštąsias mokyklas), kurios biudžetas sieks 19 mlrd. eurų ir „Horizontas 2020“, įvertintos 80 mlrd. eurų. Abiejų programų tikslas – užtikrinti mokslinius tyrimus, kelti mokslininkų kvalifikaciją, skatinti jaunimą pasirinkti mokslininko karjerą.

Europos Komisijos (EK) Mokslinių tyrimų ir inovacijų direktorato atstovas Stefaanas Hermansas patikino, kad nepaisant mokslininkų mažėjimo ir finansinės krizės, pastaruosius  15–20 m. investicijos į mokslo plėtrą didėjo, nes yra svarbios ne tik atskirų valstybių, bet visos ES ekonomikai.

„Jau turime numatę tikslus ir bandysime juos įgyvendinti. Šiuo metu mokslo investicijos siekia 2 proc. BVP, o mes norėtumėme pasiekti 3 proc. Vadinasi, mums reikia 10 mln. papildomų tyrėjų ES“, – sakė S.Hermansas.

Esą viena iš svarbiausių aplinkybių, kad mokslininkų atsirastų ne tik akademinėse bendruomenėse, bet verslo, kultūros ir kituose sektoriuose. Tokiu atveju mokslininkų padaugėtų. S.Hermanso teigimu, ES tyrėjų verslo sektoriuje yra 45 proc., kai JAV turi 78 proc., o Japonija – 74 proc.

Darbuotojų, kurie užsiima tiriamąja veikla, kartu dirba ir verslo sektoriuje, Europoje yra mažiausiai – 6,64 proc. kai JAV šis skaičius siekia 9,21, o Japonijoje – 10,27. S.Hermansas pripažino, kad siekiant padidinti mokslininkų gretas, neužtenka sudaryti tinkamų sąlygų jiems dirbti. Esą reikia didinti mokslininko karjeros, kaip profesijos, patrauklumą apskritai. Todėl numatoma kurti europinius doktorantų tinklus.

„Šiuo metu doktorantai nėra pasiruošę pradėti dirbti. Jiems trūkta bendravimo įgūdžių, jie nesuvokia, kas yra intelektinės nuosavybės teisė, stokoja kitų įgūdžių. Vos 10 proc. doktorantų yra pasirengę dirbti“, – konstatavo S.Hermansas.

Baskų krašto universiteto ir Jaunosios Europos akademijos prof. Thomas Shäferis, dirbantis su jaunaisiais mokslininkais, priminė, kad pradedantiesiems mokslininko karjerą svarbus ir finansavimo klausimas – ar jie už savo išsilavinimą moka iš savo kišenės, ar jų studijos remiamos.

„Visoje ES trūksta informacijos apie galimybes mokslininkams. Be to, jie susiduria su problemomis ieškodami darbo, nes atskirose valstybėse netrūksta vietinių ribojimų. Todėl reikia kurti akademines institucijas, skatinti verslo ir mokslo partnerystę, kad darbo rinka jauniems mokslininkams būtų lankstesnė“, - sakė T. Shäferis.

Svečiai iš užsienio dalyvauja LMA renginyje – tarptautinėje konferencijoje „Investuokime į tyrėjus: geresnis išsilavinimas ir karjera pasinaudojant naujomis finansavimo galimybėmis“, kuri vyks lapkričio 14-15 dienomis. Šis renginys – Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dalis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių