Jo teigimu, VU šiemet po pirmojo priėmimo etapo teko uždaryti septynias programas, nes jos nesulaukė pakankamo norinčių studijuoti skaičiaus.

Kaip BNS nurodė VU, priėmimas sustabdytas į lietuvių filologiją ir turkų, estų bei naująją graikų kalbą, reikiamo studentų skaičiaus nesurinko ir statistikos studijų programa, kuri iš dalies dubliavosi su ekonometrija, taip pat programų sistemos VU Kauno fakultete, kuri analogiška vykdomai programai Matematikos ir informatikos fakultete Vilniuje. Be to, priėmimas sustabdytas į anglų ir rusų kalbų studijas Užsienio kalbų institute, tačiau stojantieji priimami į rusų filologijos studijas Filologijos fakultete, kur anglų kalbą galima studijuoti per gretutines studijas. Reikiamo stojančiųjų skaičiaus nesulaukė ir vadybos informacinių sistemų studijų bei energetikos fizikos programos.

„VU nesulaukė susidomėjimo arba mažesnio susidomėjimo sulaukė tos studijų programos, kurios turi dubliavimąsi tose pačiose kryptyse, tai kitais metais mes ruošiame labai aiškų studijų programų portfelio peržiūrėjimą visų pirma didinant konkurencingumą konkrečiose studijų kryptyse“, – žurnalistams pirmadienį sakė prorektorius.

Bendrai stojančiųjų susidomėjimas VU šiemet – didesnis nei pernai, ši aukštoji mokykla pirmauja pagal pakviestųjų studijuoti skaičių.

Prorektorius žadėjo, kad kituose priėmimo etapuose VU bus išlaikoma trijų balų kartelė. Kalbėdamas apie perspektyvas, V.Jaskūnas vylėsi, kad kitąmet priėmimo į universitetus kartelė bus jau 4 balai.

„Mes manome, kad yra būtina universitetuose turėti keturių balų kartelę, mes tam ruošiamės, esame iš esmės pasiruošę. Mes matome, kad jau trijų balų kartelė sukėlė iš tiesų tokius tektoninius lūžius priėmime į universitetus, bet aš labai linkėčiau ir raginčiau Vyriausybę bei Švietimo ir mokslo ministeriją laikytis tų pažadų, kurie buvo deklaruoti, jog kitais metais keturi balai bus taikomi visiems universitetams“, – sakė VU prorektorius.

Kartu jis sakė, kad kartelės negalintys pasiekti stojantieji gali rinktis laisvojo klausytojo statusą, nors tokį statusą kritiškai anksčiau vertino švietimo ir mokslo ministrė.

„Visada yra galimybė tapti laisvuoju klausytoju, bet aišku, tai yra susiję su tuo, kad studijuojantysis neturi studento statuso ir neturi visų studento privilegijų, lengvatų. Bet jeigu yra norinčių studijuoti būtent tai, ką jis arba ji nori, o nepavyko įstoti, tai bandyti studijuoti su studentais laisvojo klausytojo statusu visą laiką yra galima, o paskui jau bandyti kitais metais stoti į studijų programą“, – svarstė prorektorius.

Jis pabrėžė, kad VU sutartys su laisvaisiais klausytojais pasirašomos tik po pirmojo priėmimo etapo.

„Mes neapgaudinėjame studentų ta prasme, kad mes nenorime prisivilioti laisvųjų klausytojų į tas studijų programas, kurios galbūt buvo rizikingos ir galėjo nepraeiti rentabilumo normos“, – aiškino V.Jaskūnas.

Ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad tampantiems laisvaisiais klausytojais neturėtų būti dalinami pažadai dėl studento statuso.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad keletas aukštųjų mokyklų imasi keistų žingsnių – kviečiama tapti aukštųjų mokyklų klausytojais su pažadu po to juos pervesti į studentus. Labai norėtųsi, kad aukštosios mokyklos tikrai elgtųsi atsakingai: klausytojo statusas yra galimas, jis yra teisėtas, bet negalima sakyti, kad žmogus, tapęs klausytoju, atitinkamai iš karto tampa studentu. Norint tapti studentu, reikia stoti į aukštąją mokyklą ir turi būti taikomi tie reikalavimai, kurie taikomi ir dabar“, – spaudos konferencijoje praėjusią savaitę pabrėžė ministrė.

Studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviesta per 22 tūkst. studentų, iš jų valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose – apie 14 tūkstančių. Daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose sulaukė stojantieji į Vilniaus universitetą (2 tūkst. 662).