Pirmadienį Seime visuomenei pristatyti Lietuvos žvalgybos institucijų parengti grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimai.

Rusijos konsulas Klaipėdoje – žvalgybos darbuotojas

Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas pernai buvo išsiųstas iš Lietuvos kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) darbuotojas, siekęs gauti neviešą informaciją apie šalies politiką ir energetikos projektus, pirmadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Balandžio mėnesį iš Lietuvos buvo išsiųstas SVR darbuotojas V.Malyginas, kuris naudodamasis Rusijos generalinio konsulo Klaipėdoje priedanga palaikė ryšius su savivaldybių vadovais, Rusijos tėvynainių organizacijų atstovais ir strateginių kompanijų vadovybe“, - rašoma VSD „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“.

Anot dokumento, V.Malyginas „siekė gauti neviešos informacijos apie politinių partijų pozicijas per Lietuvos prezidento rinkimus, galimus pokyčius valdančiojoje koalicijoje po prezidento rinkimų, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto eigą ir perspektyvas“.

„SVR darbuotojas skatino Lietuvos politikus ir verslininkus remti Rusijos poziciją dėl supaprastinto vizų režimo Lietuvos pasienio ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojams, formavo jų nuomonę, kad Lietuva santykiuose su Rusija turėtų vykdyti kitokią politiką ir vadovautis pragmatiniais interesais“, - teigia VSD.

V.Malyginas Rusijos generalinio konsulo pareigose neišbuvo nė dvejų metų - į šį postą jis buvo paskirtas 2012 metų rugsėjį.

Pernai balandį Rusijos konsulato atstovai teigė, kad jis į Maskvą grįžta pasibaigus kadencijai. Lietuva savo ruožtu tuo pat metu grąžino į Vilnių konsulus Karaliaučiuje ir Sankt Peterburge.

Iš viso pernai iš Lietuvos „dėl aktyvios šnipinėjimo veiklos buvo išsiųsti trys Rusijos žvalgybos rezidentūrų darbuotojai“, rašoma VSD ataskaitoje. Anot VSD, „jų veikla buvo susijusi su agentų verbavimu, neteisėtu žvalgybinės informacijos rinkimu ir aktyviosiomis priemonėmis“.

VSD teigimu, pernai nepasibaigus akreditacijos terminui iš Lietuvos buvo privesti išvykti dar keletas su diplomatine priedanga Lietuvoje veikusių Rusijos žvalgų, tarp jų - Valerijus Katula, kurio veikla buvo paviešinta praėjusių metų metiniame grėsmių vertinime.

Anot VSD, net trečdalis Lietuvoje dirbančių Rusijos diplomatų yra žvalgybos tarnybų pareigūnai arba susiję su žvalgybos tarnybomis.

Ataskaitos duomenimis, pernai suaktyvėjo Rusijos žvalgybų domėjimasis Lietuvos karine ir kita strategine infrastruktūra, ypač padaugėjo Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybų mėginimų verbuoti į Rusiją vykstančius Lietuvos piliečius.

Verbavo pasieniečius

Pernai Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybų taikinys buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) bei Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teritorinių padalinių pareigūnai, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„2014 metais žymiai suintensyvėjo Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto (VPK) bandymai verbuoti į Baltarusiją vykstančius Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnus“, - rašoma pirmadienį paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Ypatingai „patogus“ Baltarusijos saugumo tarnybų taikinys yra VSAT bei VRM teritorinių padalinių pareigūnai, kurie reguliariai vyksta į Baltarusiją įsigyti pigesnių prekių ar kitais ne tarnybos tikslais“, - teigiama dokumente.

Anot jo, Baltarusijos specialiąsias tarnybas labiausiai domina informacija apie Lietuvos VSAT ir policijos teritorinius padalinius: personalą, pareigūnų skaičių, patalpas, transporto priemones, ginkluotę, valstybinės sienos apsaugos technines priemones ir pan

VSD teigimu, Lietuvos sieną kertančius Lietuvos piliečius praėjusiais metais aktyviai apklausinėjo, verbavo ir Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). Ji taip pat „vykdė agresyvią žvalgybinę veiklą prieš VSAT, rinko ekonominę, karinę ir politinę informaciją Lietuvos pasienio rajonuose, verbavo Rusijoje dirbančius Lietuvos verslininkus, lietuviško kapitalo įmonių darbuotojus bei teisėsaugos pareigūnus“.

Neaptiko veikiančių islamo ekstremistų

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė nenustatęs Lietuvoje veikiančių islamistinį ekstremizmą propaguojančių grupių ir pavienių asmenų.

„Nepaisant intensyviai internete skleidžiamos islamistų propagandos, Lietuvoje neužfiksuota didėjančios radikalizacijos požymių. Lietuvoje kai kurių užsienyje veikiančių prieštaringai vertinamų musulmonų organizacijų atstovų skleidžiama savita islamo interpretacija mūsų šalies musulmonų nesudomino“, - rašoma pirmadienį paskelbtame VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Dokumente pažymima, kad 2014 metais radikalių politinių ideologijų populiarumas Lietuvoje išliko mažas.

Kita vertus, VSD vertinimu, padidėjusi terorizmo grėsmė Europoje ir didelis ekstremistų aktyvumas darys poveikį ir terorizmo situacijai Lietuvoje.

„Lietuva, būdama ES ir NATO narė, atitinka islamistų teroristinių išpuolių bendruosius kriterijus, todėl teroro aktų grėsmė Lietuvoje neatmestina. Duomenų apie konfliktų regionuose Sirijoje ir Irake dalyvaujančius Lietuvos piliečius VSD neturi“, - teigiama ataskaitoje.