Grupė visuomenininkų rinks parašus, kad Seimui būtų teikiamas įstatymo projektas dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose.

Vyriausioji rinkimų komisija trečiadienį įregistravo piliečių iniciatyvinę grupę „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“, kuri siūlo nelietuviškas pavardes leisti rašyti tik papildomame paso puslapyje.

Pataisos bus pateiktos svarstyti Seimui, jei visuomenininkai per du mėnesius surinks ne mažiau kaip 50 tūkst. iniciatyvą remiančių piliečių parašų. Parašų lapus iniciatoriai gaus penktadienį, tad grąžinti juos užpildytus VRK turės iki lapkričio 4 dienos.

„Iniciatyvinės grupės siūlymas yra pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kurio esmė būtų, kad Lietuvos piliečių asmens dokumentų pagrindinio įrašo puslapyje būtų rašoma tik valstybine kalba 32 Lietuvos valstybinės kalbos rašmenimis pagal tarimą, kaip yra dabar, o paso papildomų įrašų puslapyje būtų galimybė rašyti ir kitomis tų piliečių norimomis kalbomis, bet tik lotyniško pagrindo rašmenimis“, - sakė grupės koordinatorius Vytautas Sinica.

Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos projektas numatytų, kad pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Panašų projektą anksčiau parlamentui yra pateikusi grupė Seimo narių, tačiau šiam projektui siūlo nepritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis ragina leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis, jeigu pateikiamas dokumento šaltinis su tokia pavarde ar vardu.

Iniciatyvinei grupei priklauso rašytojas publicistas Vytautas Rubavičius, istorikas Eugenijus Jovaiša, aktorius Gediminas Storpirštis, politologas V.Sinica ir kiti.

Pagal Konstituciją, 50 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti. Iniciatyvinė grupė parašus privalo surinkti per du mėnesius.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Vyriausybė 2012 metų pabaigoje patvirtinoje programoje įsipareigojo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus“. Valdantieji ne kartą minėjo įvairius terminus, kada sprendimai bus priimti, bet jie vis būdavo nukeliami.