Iš penkių Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) turimų sraigtasparnių tik vienas galėtų vykdyti paiešką toli jūroje, tačiau lėktuvo „An-2“ paieškai jo pasitelkti nebuvo galima dėl vykdomų techninės priežiūros darbų prieš rugpjūtį numatytą misiją Viduržemio jūroje.

„Jeigu pirmą vakarą būtų prašę ir jeigu būtų mums reikėję dirbti giliai jūroje, tai mes būtume negalėję padėti. Būtume galėję padėti ten, kur ir padėjome“, - žurnalistams penktadienį Seime sakė VSAT vadas Renatas Požėla.

Jis dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, atliekančio parlamentinį tyrimą dėl lėktuvo paieškos ir įgulos gelbėjimo, posėdyje.

R.Požėlos teigimu, kiti keturi sraigtasparniai yra aprūpinti įranga tik darbams virš žemės ir į jūrą gali nuskristi ne daugiau kaip 12 jūrmylių (apie 22 kilometrai). Pasieniečių sraigtasparniai iš viso vykdė tris lėktuvo „An-2“ ir jo įgulos paieškos skrydžius virš Baltijos jūros. VSAT atstovai teigia, kad jų sraigtasparniai net ir be specialaus paruošimo operaciją vykdė šiek tiek toliau jūroje nei leidžiama - iki 18 jūrmylių (apie 33 kilometrų) nuo kranto.

VSAT Aviacijos rinktinės vadas pulkininkas Viktoras Račiūnas savo ruožtu tvirtino, kad per lėktuvo „An-2“ paiešką iš pasieniečių sraigtasparnio darytas ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) praėjusią savaitę paviešintas įrašas, kuriame matyti ruonis, filmuotas dienos metu. Tuo metu gegužės 20-osios naktį VSAT šilumai jautri kamera fiksavo kitą objektą.

„Kitos dienos metu buvo pastebėtas ruonis, sakykime, nufilmuota dienos metu, perjungta į termovizorinę kamerą ir matyti didžiuliai skirtumai. Dėl to (kito) objekto aš dar kartą pakartosiu - mūsų žmonių nuomone, tai tikrai negalėjo būti ruonis. Ten buvo kažkas kitas“, - žurnalistams penktadienį sakė V.Račiūnas.

Tačiau, jo teigimu, temperatūros pokytį naktį darytame įraše galėjo rodyti nebūtinai su lėktuvo nelaime susijęs objektas, o, pavyzdžiui, europadėklas ar balionas.

„Jeigu ten buvo kažkoks medžiagos gabalas, balionas, kuris jau keli mėnesiai plaukioja, tai termovizorius tą puikiai mato. Mes negalime to pasakyti, kokia buvo ten temperatūra - plius septyni ar plius 37. Tokių galimybių neturi niekas“, - aiškino V.Račiūnas.

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie VSAT kamera gegužės 20-osios naktį užfiksuotą objektą, praėjusį penktadienį Krašto apsaugos ministerijoje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje Jūrų gelbėjimo koordinavimo štabo viršininkas komandoras Artūras Andriušaitis ir Lietuvos kariuomenės Jungtinio Štabo viršininkas generolas Vilmantas Tamošaitis pristatė įrašą su ruoniu. Visgi VSAT teigia, kad ruonio įrašas darytas ne gegužės 20-osios naktį, o per vieną iš dieninių skrydžių.