Amžinos neteisybės aksioma

Klaipėdos politikas, miesto tarybos pirmininkas, dukart buvęs Seimo narys Vytautas Čepas, kuris Lietuvos nepriklausomybės pradžioje padarė viską, kad uostamiestyje nebūtų pralietas kraujas, rizikavo pats asmeniškai ir savo šeimos saugumu, lig šiol ne tik neturi jokio valstybinio apdovanojimo, bet ir "nenusipelnė" valstybinės pensijos.

Tokių, kaip jis, yra ir daugiau.

Taip atsitiko tiesiog dėl nepalankiai šiems žmonėms susiklosčiusių aplinkybių, kai, prasidėjus ekonominei krizei, Andriaus Kubiliaus vyriausybė (2008–2012 m.) valstybinių pensijų skyrimą šaliai nusipelniusiems asmenims sustabdė.

"Ir faktiškai susiklostė tokia situacija, kad buvę nomenklatūros veikėjai – partijos sekretoriai, profesinių sąjungų lyderiai, įmonių vadovai, dar spėjo, išeidami užtarnauto poilsio, gauti valstybines pensijas, o jaunesnioji karta, tie, kurie prisidėjo prie Lietuvos kūrimo, aukojo šeimas ir verslus, sulaukę pensijos liko be nieko. Prisimindamas 1990-uosius, galiu teigti, kad tikrai buvo žmonių, kurie aukojosi Lietuvai, ir jie nusipelnė tos privilegijos", – tikino V.Čepas.

Neturėtų užmiršti patriotų

V.Čepas ironizuoja, kad pats irgi galėjo nepersistengti, ir tada (1990–1991 m.), pasibaigus darbo valandoms, 17 valandą, iš savivaldybės, kur jis vadovavo miesto tarybai, galėjo eiti namo, negalvoti nei apie siautėjančius sovietinės armijos kariškius mieste, nei apie "Jedinstvos" organizacijos ardomąją veiklą.

Pagal įstatymus V.Čepui valstybinė pensija tarsi ir priklauso, bet jos skyrimas pristabdytas.

Man labai įdomu, kaip jis pats iš 500 eurų per mėnesį pragyventų.

"Yra toks veikėjas Algirdas Sysas (Seimo narys – A.D.), kuris labai priešinasi jų sugrąžinimui. Man labai įdomu, kaip jis pats iš 500 eurų per mėnesį pragyventų. Paradoksalu, bet dabar valstybines pensijas geriausiu atveju daugiausia gauna tie, kurie Lietuvos atžvilgiu yra neutralūs arba tyliai pritaria sovietams ar net priešiški nepriklausomybei", – kalbėjo V.Čepas.

Politiko požiūriu, reikėtų arba išvis naikinti tas valstybines pensijas, niekam jų nebemokėti ir nebeskirti, arba atkurti teisybę, arba, jei pensijų skyrimo tvarka netinkama, ją keisti.

"Mano manymu, valstybė turėtų kažkaip atsidėkoti tiems žmonėms, kurie paaukojo daugiau, nei galėjo. Visame pasaulyje taip yra. Ir turtingos, ir skurdesnės valstybės tokią praktiką turi, nes tai reiškia, kad valstybė neužmiršta savo patriotų, nusipelniusių piliečių", – įsitikinęs V.Čepas.

Privilegijuotųjų – tūkstančiai

Valstybinės pensijos pradėtos skirti nuo 1995-ųjų.

Buvo nustatytas limitas, kad per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio ir daugiau kaip 30 antrojo laipsnio valstybinių pensijų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus duomenimis, šių metų balandį pirmojo laipsnio valstybinę pensiją dėl nuopelnų valstybei (fiksuotas dydis 232 eurai) gavo 154 asmenys, o antrojo laipsnio valstybines pensijas – (fiksuotas dydis 116 eurų) 659 piliečiai.

Iš viso pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas ne tik dėl minėtų nuopelnų Lietuvai šiuo metu gauna daugiau nei 13 tūkst. asmenų.

Tarp jų – buvę aukščiausieji valstybės pareigūnai (prezidentas, ministrai pirmininkai, Seimo pirmininkai), olimpinių žaidynių čempionai, asmenys, nacionalinės premijos laureatai, garbės donorai, pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai ir pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – laisvės kovų dalyviai, daugiavaikės motinos arba tėvai.

Ši pensija mokama iš valstybės biudžeto, bet ne iš "Sodros".

Be išvardytųjų, valstybines pensijas dar gauna pareigūnai, kariai, teisėjai, mokslininkai, nukentėję asmenys, taip pat ši privilegija numatyta ir LR prezidento sutuoktiniui.