- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros ministerija nevertina teatrų efektyvumo, trūksta duomenų, ar valstybės lėšos naudojamos tikslingai, teigia Valstybės kontrolė.
Profesionalių teatrų ir koncertinių įstaigų auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad iš biudžeto šiai sričiai skiriamų 40 mln. eurų 97 proc. gauna 20 Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos.
Iš viso profesionaliojo scenos meno įstaigos statusas yra suteiktas 62 Lietuvoje veikiantiems teatrams ir koncertinėms įstaigoms.
„Deja, nėra pakankamai pagrįstų duomenų, ar valstybės lėšos panaudojamos tikslingiausiai“, – pranešime spaudai teigia audito institucija.
Audito metu nustatyta, kad nacionalinių ir valstybinių teatrų bei koncertinių įstaigų finansavimas nėra susietas su jų veiklos rezultatais, iki 2018 metų nebuvo keliami konkretūs reikalavimai nacionaliniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms.
Pasak auditorių, Kultūros ministerija 2014–2017 metais nevertino sau pavaldžių 20-ies įstaigų efektyvumo – joms nustatyti kiekybiniai veiklos vertinimo rodikliai, tačiau kokybinių veiklos rodiklių, auditorių nuomone, nėra pakankamai.
Konstatuojama, kad scenos meno įstaigų tinklas iš esmės nesikeičia jau daugelį metų, o kultūros politika šalyje „formuojama neturint visos svarbios informacijos apie visų įstaigų veiklos rezultatus“.
„Tokiu atveju nėra pagrįstų duomenų, ar profesionaliojo scenos meno tikslų siekiama ir lėšos panaudojamos efektyviausiu būdu“, – teigiama išvadose.
Auditoriams užkliuvo ir kiekybiniai profesionaliojo scenos meno įstaigų rodikliai – tikrintojų nuomone, įstaigų pasiekti rezultatai „nerodo nuoseklaus jų veiklos gerėjimo“.
„Tik 40 proc. įstaigų kasmet rengė pasirodymus užsienyje, septynių iš 20-ies įstaigų uždirbamų lėšų dalis siekė 30 proc. joms skirto finansavimo, tik du teatrai iš 13 surengė daugiau negu 50 edukacinių renginių ir nė viena koncertinė įstaiga nepasiekė šio kriterijaus“, – teigia valstybės auditoriai.
Jų teigimu, atsiskaitymas už kultūros finansavimą turėtų būti tobulinamas.
Pasak Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotojos Linos Balėnaitės, svarbu rasti būdų išmatuoti kultūros įstaigų veiklą, o finansavimas skiriamas tam, kad jos „kurtų pridėtinę vertę visuomenei“.
„Turime skirtingus nacionalinius, valstybinius, savivaldybių ir kitus teatrus bei koncertines įstaigas, tačiau neaišku, kuo skiriasi jų kuriama pridėtinė vertė ir jiems keliami tikslai“, – sako L. Balėnaitė.
Pasigendama ir informacijos apie teatrų ir koncertinių įstaigų „veiklos geruosius pavyzdžius“, išsakoma kritika, kad neįvertinus įstaigų veiklos efektyvumo ir kokybės, sunku nustatyti, kokios pagalbos joms reikia.
Valstybės kontrolė parengė rekomendacijas, jas ministerija įsipareigojo įgyvendinti iki 2019-ųjų pabaigos.
L. Ruokytė-Jonsson: rekomendacijos jau vykdomos
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sako, kad Valstybės kontrolės rekomendacijos jau vykdomos rengiantis įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytą kultūros ir meno įstaigų tinklo pertvarką.
„Šiuo metu baigiama atlikti galimybių studija, analizuojanti kultūros srities Lietuvos politikoje įtvirtinimo bei strateginio vaidmens plėtros kryptis. Audito rekomendacijos pravers pertvarkos darbams“, – pranešime spaudai sako ministrė.
Pagal auditorių rekomendacijas, anot jos, iki 2019-ųjų pabaigos numatyta parengti kultūros įstaigų valdymo modelį, kas ketverius metus, kaip tai daroma su muziejais, vertinti jų veiklą, nustatyti kitų kultūros įstaigų veiklos kokybinio vertinimo kriterijų bei priemonių.
Kartu pabrėžiama, kad kultūros bendruomenės atstovai „gali nevienareikšmiai vertinti tokį tik finansinėmis kategorijomis grįstą kultūros įstaigų veiklos auditą“, nes kai kurie pasirinkti kiekybiniai vertinimo kriterijai, kaip pasirodymų užsienyje skaičius, labai priklauso nuo to, kiek valstybė gali tam skirti lėšų, bet ne tik nuo pačių įstaigų aktyvumo tarptautinėje scenoje.
Ministerija tikina pradėjusi nustatyti kokybės rodiklius, kurie leistų objektyviai įvertinti įstaigų veiklos efektyvumą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...