- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lengvatų ieškotojai plečia nišą, kuria prisidengdami vis įžūliau kvailina valstybę ir tarpsta sąžiningų mokesčių mokėtojų sąskaita. Neringoje per pastaruosius šešerius metus įmonių padvigubėjo. Neregėtai išaugo ir gyventojų skaičius. Neabejojama, jog šį ekonominį "pakilimą" skatina neatlygintinas perkėlimas per Kuršių marias.
Praplaukioja trečdalį mokesčių
Neatlygintinai per Kuršių marias turi teisę keltis Neringos savivaldybės ar Smiltynės gyventojai, neįgalūs asmenys bei juridinių įmonių ar įstaigų atstovai, registruoti ir dirbantys šioje savivaldybėje.
Neabejojama, kad būtent dėl šios priežasties nuo 2011 iki 2017 metų bendrovių skaičius Neringoje formaliai padvigubėjo ir dabar siekia beveik pusę tūkstančio.
Visų jų atstovai turi teisę gauti leidimus "Smiltynės perkėlos" keltais keltis nemokamai.
Leidimai yra išduodami dvejiems metams. Bendrovės "Smiltynės perkėla" duomenimis, per 2016–2017 metus išduoti 8 782 tokie leidimai.
Iš jų – 2 511 juridinėms įmonėms, 1 078 – įstaigoms, 5 020 – Neringos ir 113 Smiltynės gyventojams.
Tai yra visi "pateptieji", kurie turi teisę išskirtinei lengvatai. O ja, kaip rodo "Smiltynės perkėlos" statistika, pernai naudotasi itin aktyviai.
2017-aisiais nemokamai per marias buvo perkelta daugiau nei 136 tūkst. transporto priemonių, 1,7 tūkst. priekabų, 115 tūkst. keleivių ir atlikti 347 specialieji reisai.
Neatlygintinai per Kuršių marias perkeltas transportas ir keleiviai pernai valstybei kainavo daugiau nei 2,3 mln. eurų.
Šią sumą už atliktą paslaugą Susisiekimo ministerija pervedė "Smiltynės perkėlai".
O tai yra trečdalis visų Neringos savivaldybėje surinktų mokesčių ir įmokėtų į valstybės iždą.
"Versliausios" vietovės statusas
Lietuvoje tai yra beprecedentis atvejis, kai lengvatos "suryja" tokią surinktų mokesčių dalį.
Tad ne be reikalo klausiama, ar išties neatlygintinu perkėlimu per marias tikrai naudojasi tik tie, kuriems jis realiai priklauso?
Ar išties neregėtas skaičius Neringoje įregistruotų įmonių nėra fiktyvios ir įkurtos tik dėl nemokamo kelto leidimo?
"Versliausia savivaldybė Lietuvoje", – šmaikštauja suprantantieji, jog šis tariamas verslumas – fikcija, nes pusė tų bendrovių registruotos daugiabučiuose.
Dar pusė šimto šiuo metu bankrutuoja ar jau bankrutavo.
Be to, svetainės rekvizitai.lt, kur skelbiamos Lietuvoje veikiančios bendrovės, duomenimis, didžiosios dalies oficialiai Neringoje registruotų įmonių buveinių adresai nurodyti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje ar kituose miestuose, o ne Nidoje, Preiloje ar Juodkrantėje.
"Į rekvizitai.lt duomenų bazę įrašomas tas bendrovės adresas, kuris nurodytas juridinių asmenų registre. Tačiau mūsų sistemoje adresai koreguojami, kai įmonės atstovas raštu patikslina, koks jo buveinės adresas turi būti skelbiamas viešai", – paaiškino portalo rekvizitai.lt atsakingas asmuo.
Kodėl įmonių adresai nesutampa su tais, kurie nurodyti juridinių asmenų registre (JAR), patikslino ir Registrų centro viešųjų ryšių specialistė Kristina Petrošienė: "Civilinis kodeksas numato tokią galimybę, t. y. kad valdymo organo vieta ir JAR nurodyta buveinė gali nesutapti. Pagal JAR nuostatus, registruojama tik viena buveinė, o sprendimą dėl juridinio asmens buveinės priima steigėjai."
Taigi steigėjams, jei tik yra tokios galimybės, yra naudingiau nurodyti Neringos savivaldybės adresą, nes tada galioja kelto lengvata ir nereikia mokėti įvažiavimo (ekologinio) mokesčio.
Įtarimą dėl kai kurių įmonių fiktyvios veiklos kelia ir rekvizitai.lt nurodomas juose dirbančių žmonių skaičius.
Dažnoje tokioje Neringoje registruotoje bendrovėje yra vos vienas darbuotojas, pasitaiko, kad nėra nė vieno, o tai jau savaime kelia įtarimą, jog įmonė sukurta dėl valstybės teikiamų lengvatų Kuršių nerijoje dirbantiems asmenims.
Rebusas dėl gyventojų
Dar didesnę painiavą kelia tikrųjų Neringos gyventojų skaičius.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Neringoje buvo 3 097 gyventojai, iš jų 477 vaikai iki 15 metų.
Šios solidžios įstaigos pateikiama informacija tarsi ir nebūtų priežasčių abejoti.
"Nuolatinių gyventojų skaičių skaičiuojame remdamiesi visuotiniu gyventojų surašymu. Pastarasis surašymas vyko 2011-aisiais. Mes stebime, kiek žmonių mirė ar gimė, stebime kiekvieną migruojantį žmogų, kas atvyko ar išvyko. Yra nustatytas ES reglamentas, kaip skaičiuoti gyventojų pokytį, ir mes jo laikomės", – pabrėžė Valstybinio statistikos departamento Klaipėdos skyriaus vadovė Gražina Sebeckienė.
Tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos sudaryti rinkėjų sąrašai stipriai skiriasi nuo Statistikos departamento skaičių.
Per 2012-ųjų Seimo rinkimus Kopų, Smėlio ir Pušų rinkimų apylinkėse (Neringos savivaldybėje) balsuoti teisę turėjo 3 675 piliečiai, kai visų neringiškių skaičius tuo metu buvo tūkstančiu mažesnis.
Po ketverių metų Neringos rinkėjų dar labiau padaugėjo ir 2016-ųjų Seimo rinkimuose čia teisę balsuoti jau turėjo 4 031 asmuo, kai, anot Statistikos departamento, visų neringiškių, tarp jų ir dar neturinčių balsavimo teisės, vėl buvo beveik tūkstančiu mažiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika3
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...
-
Orai: kai kur Lietuvoje iš dangaus krito snaigės7
Kai kuriose Lietuvos vietovėse pasnigo. Meteorologai prognozuoja, kad ir artimiausiomis dienomis šiltu pavasariu nekvepės. ...