Quantcast

V. Pranckietis: tremčių ir represijų šešėlis lydi kiekvieną šeimą

Tremtys ir represijos yra istorijos šešėlis, lydintis kiekvieną šeimą, Lietuvai pagerbiant trėmimų aukas sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Prisimename dešimtis tūkstančių žmonių, šimtus tūkstančių sudaužytų vilčių, palaužtų gyvenimų ir likimų. Tai mūsų visų istorijos šešėlis, skaudžiai palietęs kiekvieną šeimą“, – ketvirtadienį Seime Gedulo ir vilties dienos minėjime sakė V. Panckietis.

Kalbėdamas apie Sibire palaidotus tūkstančius tėvynainių, taip ir neišvydusių laisvos Lietuvos, parlamento vadovas kvietė didžiuotis jaunuoliais, kurie kasmet leidžiasi į ekspediciją „Misija Sibiras“ tvarkyti tremtinių kapų.

„Kiekvienu kryžiumi ir sutvarkytu kapu jie sako: „Mes vertiname savo istoriją, kad ir kaip sunku ją suvokti“, – pažymėjo Seimo pirmininkas.

Jis džiaugėsi, kad „Misija Sibiras“ taps tarptautiniu projektu, nes Lietuvos kvietimu prie misijos planuoja prisijungti ir Lenkija. „Juk neretai kartu su nelaimės draugais lenkais lietuviai dalijosi tuo pačiu tremtinio kryžiumi“, – sakė parlamento vadovas.

V. Pranckietis priminė rezistencinį pasipriešinimą, kai „per 20 tūkstančių Lietuvos „miško brolių“ stojo į pogrindinę kovą už mūsų dabartinę laisvę“.

„Galime vadinti tai simbolišku sutapimu, tačiau nepaneigsime fakto svarbos, kad laisvės kovotojo, tuometinio faktinio laisvos Lietuvos vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų radimas yra dovana, įteikta tuo metu, kai šalis mini svarbias nepriklausomybės datas“, – sakė Seimo pirmininkas.

„Mūsų tautos didvyris bus palaidotas garbingai ir už tai visos Lietuvos vardu noriu padėkoti istorikams ir archeologams“, – mokslininkams, prieš porą savaičių radusiems ir vėliau identifikavusiems partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus.

Ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvoje minimos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos, skirtos masinių gyventojų žudynių ir trėmimo tragiškoms netektims atminti.

1941 metų birželio 14 dieną, 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.

1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Per šią okupaciją įkalinta ir ištremta 280 tūkst. Lietuvos piliečių.

V. M. Čigriejienė: nebetikime tais idealais

Ketvirtadienį Seime minint Gedulo ir vilties dieną, buvusi tremtinė eksparlamentarė Vida Marija Čigriejienė teigė, kad kai kurie politikai neišmoko skaudžių istorijos pamokų ir istorines sukaktis mini tik formaliai.

„Dažnai atrodo, kad minime sukaktis, tremtis, sukilimus ir pergales, tačiau nebetikime tais idealais, kurie šias datas sukūrė. Nebetikime tautine valstybe, kuria šventai tikėjo signatarai, savanoriai, partizanai ir tremtiniai“, – per iškilmingą posėdį kalbėjo V. M. Čigriejienė.

„Šiandien visur švenčiamas mūsų valstybės šimtmetis, bet nusisukama nuo tą šimtmečio stebuklą įgalinusių idealų, nuo idealo mažai tautai turėti savo Valstybę“, – tvirtino ji.

Buvusi Seimo narė pabrėžė, kad ypač reikėtų branginti lietuvių kalbą, saugoti jos abėcėlę, pavardžių rašybą. Anot jos, dabar gimtoji kalba dingsta iš viešųjų užrašų.

„Eini gatve ir jau nebesupranti, kurioje pasaulio šaly esi, viešuosiuose tekstuose pavardės rašomos taip „originaliai“, kad nepoliglotai sunkiai gali suprasti, kaip jas skaityti“, – teigė V. M. Čigriejienė.

„Įleistas svetimos kalbos virusas tarp lietuviškų žodžių jau pradeda savo naikintojo misiją. Ir tas virusas pamažu ir tyliai ardo mūsų gramatikos ir rašybos sistemą. Deja, turintys galių saugoti lietuvių kalbą, į savo prievolę tai daryti žvelgia labai atsainiai“, – sakė ji.

„Ar Jūs užmiršote mūsų protėvių pasipriešinimą kirilicai – nelietuviškai abėcėlei? Mūsų protėvius, kurie dėl šio pasipriešinimo 40 metų vargo be lietuviško rašto ir lietuviškos mokyklos. Ar jūs užmiršote knygnešių fenomeną, jų pasiaukojimą dėl savo gimtosios kalbos, dėl lietuviško rašto apsaugojimo ir išsaugojimo?“ – klausė V. M. Čigriejienė.

Eksparlamentarė kritikavo ir siekį išplėsti dvigubos pilietybės institutą. Pasak jos, puolama keisti Konstituciją, dalyti neatsakingus pažadus tiems, kam Lietuvos pilietybė reikalinga tik dėl ekonominių sumetimų.

V. M. Čigriejienė priminė, kad būdami tremtyje mokytojai stengėsi išlaikyti lietuvybę nepalankiausiomis sąlygomis. Jų pastangomis tremtinių vaikai suvokė, kokia svarbi žmogui yra tauta ir gimtoji kalba.

„Jų dėka sužinojome, kad negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių“, – sakė buvusi tremtinė.

S. Tamkevičius – apie religijos svarbą politiniame gyvenime

Lietuva susiduria su didelėmis korupcijos, skurdo, smurto šeimoje problemomis, bet jas beviltiška išspręsti, kol religija bus eliminuojama iš politinio gyvenimo, sako arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

„Šiandien mes liūdime dėl daugelio dalykų, kurie temdo mūsų ateitį – tai emigracija, beviltiška demografija, medžiaginė atskirtis, smurtas šeimose ir viešojoje erdvėje, korupcija, su kuria sunkiai kovoja mūsų teisėsauga“, – ketvirtadienį Gedulo ir vilties dienos minėjime Seime sakė dvasininkas.

Kartu jis sakė, kad kol kas tik populistams dalijant pažadus, kaip jie planuoja gelbėti Lietuvą, „politkorektiškumas politikams ir valdžios žmonėms dažnai sukliudo kalbėti apie esminius dalykus“.

„Kol Dievą eliminuosime iš politinio gyvenimo, iš tautos ir šeimų gyvenimo, kol mums bus svarbu, iš kur pučia politiniai vėjai, tol būsime bevilčiai, kovodami su korupcija ir smurtu, ir jokios Stambulo konvencijos mūsų neišgelbės, veikiau dar labiau sujauks žmonių moralinį gyvenimą“, – kalbėjo S. Tamkevičius.

Arkivyskupas teigė, kad „be Dievo ugdyti žmonių sąžines yra tokio pat lygio utopija, kokia buvo naujo žmogaus kūrimas bolševizmo metais“.

„Arba mes sugebėsime išsiugdyti išsilavinusius Dievo ir sąžinės balso klausančius žmones, arba ir toliau dejuosime, kad mūsų gyvenime kažkas vyksta ne taip, kaip norėtume“, – pažymėjo arkivyskupas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gal Pranskieti be tos ,,, sibiro misijos,,,

gal Pranskieti  be  tos ,,, sibiro  misijos,,, portretas
apsilankyk lietuvos bet kuriose kapinese ten guli desimtys kai kur ir simtai ,lietuvos ,,,partizanu,,, -pakrumiu bandiugu iszudytu seimu vaikai ,seneliai -ju kapai ,....berods lietuvoje burzuaziniai nacionalistai iszude 36 tukstancius lietuviu , neskaitant 200 tukstanciu zydu ....gal bent kada nors prisimink ir sias aukas --jie taip pat buvo lietuvos pilieciai , kuriu palikuonys ar isgyvene vaikai -nebegauna nei papildomu pensiju ,nei ordenu nei simtus sklypu.....

BLT ...man vidurius pradeda sukt nuo tokiu

BLT ...man  vidurius  pradeda  sukt  nuo  tokiu   portretas
lia lia lia ... lietuva atgavo nepriklausomybe ,atsikovojo lita ,--ir pirmieji uz konservatlyberastinius kgbesnykus puole balsuot butent polit kaliniai tremtiniai ,butent ju balsu deka visuose auksciausiose valstybes postuose sedi KGBesnikai ir tik jie vieni buvo kartu su konservatkgbesnikais sukure viena ir ta pacia partija ir tik ju paciu deka sedim dabar fekaliju duobeje iki pacio smakro susmege ir tai jie visi dare uz tai kad juos kgbesnikai apdovanojo ordenais medaliais, dave trigubas pensijas ir grazinp prie Smetonos prisivogtas zemes ,priedo dar simtais sklypu valstybines zemes visus apdovanojo ,.o..dabar apsisuke dusauja oi kiek istreme ,....oi kiek iszude

Anonimas

Anonimas portretas
Tie partizanai jie buvo nesventi.Vieni skunde rusams o kiti vokieciams.Norit pasakyt kad Lietuvos valdzia nebuvo parsidaveliai nekankino ubagu.Dabar vyksta isnaudojimas zmones emigruoja del geresnio pragyvenimo.Atsiminkit zmones nedurni jie ir nori skaniai valgyt graziai apsirenkt turet gera masina pakeliaut ir t.t.O tie plepalai visiems nusibodo.Nei vienas nenori dirbt uz mazus pinigus ir saugot lietuviu kalba.Ar valdzia saugo lietuviu kultura aisku ne.Privare is uzsienio visokio brudo.Po to sneka mes europieciai.Ar dar toli mes atsilike nuo vakaru.Nieko nedaro.Pirma vieta tai sarvuociams skirta.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių