„Tai yra panašiausiai į visos reformos sabotavimą, tiesą sakant, vienintelis aspektas, kuriuo V.Pranckietis komentuoja savo matymą būsimai reformai, – demokratija, universitetai galės jungtis, kaip jie patys nori, tai nebūtinai geriausiu keliu. Čia mes matome VDU pastangas aktyviai sujungti silpniausius universitetus, kurie pagal visus rodiklius norėdami išlikti turėtų jungtis prie stipriausių universitetų, o ne prie to, kuris lygiai taip pat sunkiai išsilaiko virš vandens. Grėsmė didelė reformai kilo, ir panašu, kad palaikyti Vyriausybės nutarimą nebėra prasmės, nes jis nebeatitinka realybės“, – antradienį BNS sakė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

Seimo pirmininkas V.Pranckietis antrai pagal dydį Seime opozicinei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai antradienį pristatė Vytauto Didžiojo universiteto planus prie savęs jungtis kitus universitetus ir tapti nacionaliniu. V.Pranckietis pripažino, kad toks universitetų jungimasis prieštarautų Vyriausybės pateiktam planui, bet pabrėžė pačių universitetų siekį jungtis.

V.Pranckietis universitetų planą jungtis konservatoriams pristatė po praėjusią savaitę vykusių susitikimų su šių universitetų atstovais. Planus jungtis parlamento vadovui pristatė Vytauto Didžiojo universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) atstovai. VDU taip pat paskelbė, kad per artimiausias savaites planuojama baigti derybas dėl integracijos su Lietuvos sporto universitetu (LSU). Jau anksčiau dėl jungimosi VDU susitarė su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU). V.Pranckietis tvirtino, kad prie Kauno universitetų svarsto jungtis ir Šiaulių universitetas, nors raštiškai savo noro nėra pareiškęs.

Pagal Vyriausybės siūlomą aukštųjų mokyklų pertvarkos planą, Kaune į vieną turėtų būti sujungti ne tik VDU, LSU, ASU ir LEU, bet ir Kauno technologijos universitetas. Vyriausybinė darbo grupė taip pat siūlė LEU sujungti su VU vienoje aukštojoje mokykloje sukoncentruojant pedagogų rengimą. Vėliau Vyriausybė pateikė projektą, pagal kurį LEU būtų integruotas į kuriamą naują universitetą Kaune, tačiau pedagogų rengimas būtų užtikrintas ne tik Kaune, bet ir Vilniuje – Vilniaus universitete.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas premjeras Saulius Skvernelis tuo tarpu VDU siekiuose susijungti mažesniuosius universitetus prieštaravimo Vyriausybės planui neįžvelgia. Anot premjero, svarbiausia, kad vyktų optimizacija, nebūtinai Vyriausybės pasiūlytu keliu.

„Mes toliau laikomės tokios pačios pozicijos, kad ne universitetų skaičius arba tinklo nustatymas yra svarbiausias dalykas. Mūsų pertvarkos plane yra orientuojamasi į aukštojo mokslo kokybę, į aukštųjų mokyklų finansavimo modelio pakeitimą, programų dubliavimosi naikinimą, rentabilumo programose įvedimą, o tos šalutinės išvados yra kaip universitetų bendruomenės sureaguos ir kokiu būdu jos bandys spręsti savo ateities klausimus. Vyriausybė pasiūlė savo matymą, kaip ir kokie universitetai turi likti. Bet, kaip minėjau, tai yra išvestinis dalykas“, – antradienį BNS sakė S.Skvernelis.

„Valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis irgi tvirtina, kad reforma negriūna, o universitetų siekį jungtis patiems vadina „reformos sėkme“.

„Niekas nieko negriauna, džiugu, kad universitetai patys pradėjo kalbėt apie jungimąsi, tai atitinka Vyriausybės siūlymus, kaip ir minėjome iš karto, kad darbo grupės siūlymų nereikėtų vertinti kaip normos, kurią reikia būtinai vykdyti, jei universitetų jungimasis bus natūralus ir nekuriant naujo universiteto per susijungimą taps vienas ar du universitetai Kaune, tai yra geras procesas, jį reikia sveikinti ir tai tikrai nėra atsitraukimas nuo Vyriausybės pozicijos. Sakyčiau, kad vyksta tai, ko daugelį metų niekas net negalėjo įsivaizduoti, čia yra reformos sėkmė“, – BNS antradienį Seime sakė R.Karbauskis.

Vyksta tai, ko daugelį metų niekas net negalėjo įsivaizduoti, čia yra reformos sėkmė.

Tačiau konservatorius Mantas Adomėnas naujuose pasiūlymuose mato reformos laidotuves. Anot politiko, VDU prisijungus smulkesnius universitetus tolimesnė reforma bus nebeįmanoma.

„Manau, kad aukštojo mokslo reformą mes galime palaidoti, nes Seimo pirmininkas įsijungė su pasiūlymais, kurių tikslas – sustabdyti bet kokius prasmingus pokyčius, stumdamas mažesniųjų universitetų jungimąsi jis iš tiesų užkerta kelią kardinaliam sujungimui, į vieną didelį universitetą Kaune. Labai aiškiai matyti, kad premjero ir ekspertų žodis Seimo pirmininkui reiškia daug mažiau nei prie jo ausies prieinančių Kauno mažųjų universitetų lobistų šnabždesiai“, – V.Pranckiečio pristatytą planą BNS komentavo M.Adomėnas.

„Universitetai, pamatę, kad kažkokia pertvarka turės vykti, pradėjo greitai judėti, kaip padaryti dalinį jungimąsi, kad esama padėtis būtų išsaugota, t.y. tas pačias institucijas, Sporto universitetą, Stulginskio universitetą, LEU išsaugoti po šiek tiek didesniu skėčiu kaip autonominius padalinius, kalbama apie akademijas universiteto sudėtyje, kitaip tariant, bendra kepurė pasikeistų, bet iš esmės niekas nesikeistų, optimizuojama nebūtų, ir toks jungimasis būtų kuoliukas, kad tolesnį jungimąsi daryt būtų žymiai sunkiau“, – kalbėjo M.Adomėnas.

Aukštojo mokslo reformą mes galime palaidoti, nes Seimo pirmininkas įsijungė su pasiūlymais, kurių tikslas – sustabdyti bet kokius prasmingus pokyčius.

Pagal Vyriausybės pateiktą mokslo ir studijų institucijų pertvarkos planą, Vilniuje ir Kaune turėjo veikti po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotos akademijos turėjo veikti Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabar veikiančių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys. Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai turėjo būti prijungti prie Vilniaus universiteto.

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas sako, kad jį liūdina kai kurių universitetų iniciatyvos keisti Vyriausybės Seimui pateiktą aukštųjų mokyklų pertvarkos planą ir tai, kad tokiems žingsniams atsiranda politinis palaikymas.

„Gilus liūdesys, tik tiek (...). Pirmiausia reikia sėsti ir kalbėti – ne kas su kuo susijungia, bet turinio dalykus, tuos principus, kokiais kriterijais jungiamės. Šitų dalykų dar nėra, mes norime kartu pasižiūrėti tuos susijungimo principus, pagrindinius kriterijus, ir tada bandyti modeliuoti, kuris variantas, kokie etapai, kas pirmiausia, tai būtų logiška. Dabar tas desperatiškas blaškymasis yra pigu“, – BNS antradienį sakė P.Baršauskas, komentuodamas Seime vykstančias diskusijas.

Anot KTU rektoriaus, bent dalis universitetų palaiko Vyriausybės parengtą planą.

„Jaučiamės stipriai ant savo kojų, mums tinka ir jungtis, ir nesijungti, nes KTU ir studentų skaičius stabilizuotas, ir finansai stabilizuoti, bet elgiamės valstybiškai, norime eiti į kontaktą, žiūrime į priekį. Tie, kurie silpnai jaučiasi, daro tuos desperatiškus veiksmus. Liūdna, nes vietoj to, kad būtų ėjimas į kontaktą ir pagalba Vyriausybei, yra bandymas suvelti viską. Ką darysi, toks yra mentalitetas – svarbu, kad išlikčiau aš, kad kaip nors išsigelbėčiau, neduok Dieve nesujungtų su tuo, su kuo aš nenoriu. O kad valstybei nuo to bus geriau, tai jiems neturi reikšmės“, – dėstė jis.