„Manau, šiaip lietuviai gana svetinga tauta, net ir tradicijose jaučiasi: reikia svečią priimti, nukrauti stalą vaišėmis. Manau, tolerancijos Lietuvoje pakankamai, tik yra grupė žmonių, kurie gana ekstremalių dešiniųjų pažiūrų. Labiau kalbu apie juos. Nemanau, kad Lietuva labai išsiskiria tolerancijos lygiu iš kitų. Aišku, negalime lygintis su Vokietija ar Prancūzija, tačiau nereikia norėti, kad per 20 metų viskas pasikeistų“, – apie tolerancijos Lietuvoje lygį kalbėjo lietuvės ir afrikiečio sūnus V. Diawara. Jo teigimu, lietuviai nėra rasistai: nors yra rasizmo ar netolerancijos išraiškų, negalime kalbėti apie visą tautą.

Pasak V. Diawaros, rasizmas yra blogai – nesvarbu, kur ir prieš ką jis vyksta. Pačioje Afrikoje daug rasizmo: ne tik prieš baltaodžius, bet ir prieš etnines mažumas. Muzikantas įvardijo, jo nuomone, netolerantiškiausią šalį – Mauritaniją. Ten jis pajuto netoleranciją ir baltaodėms, ir sau kaip atvykusiam iš Malio.

Muzikanto teigimu, geriausia kova su tuo – nuo mažumės vaikams ugdoma tolerancija. Savo vaikus muzikantas žada auginti panašioje aplinkoje, kurioje pats užaugo: kosmopolitiškoje, tolerantiškoje, bohemiškoje. Vaikai šeimoje daugiausia kalba lietuviškai, muzikantas stengiasi juos išmokyti ir prancūziškai, kad išliktų kontaktas su Afrikoje gyvenančiu seneliu.

Nemiegok, nesisveikink, tik neduok į galvą

„Aš jaučiuosi kosmopolitas. Kai kuriems žmonėms tai atrodo ne kaip vertybė, o kaip blogis. Jie mano, kad tokie žmonės negali mylėti savo tėvynės, neturi vertybinių pamatų. Aš laikausi kitos nuomonės“, – dėstė V. Diawara.

Jis sulaukė klausimų dėl kasmet Kovo 11-ąją rengiamų „patriotinio jaunimo“ eitynių. „Nematau reikalo uždrausti švęsti Kovo 11-ąją. Tačiau Kovo 11-osios eitynės turi tam tikrą atspalvį, kuris man nelabai skanus. Iš kitos pusės, man labai nepatinka, kad patriotizmo išraiška dažnai sutapatinama vos ne su neonacizmu. Tai nėra gerai. Aš esu už tai, kad didžiuotumėmės esą lietuviai, kurie vis dar išlaikė savo kalbą, kultūrą, papročius. Man labai gaila, kad keli skustagalviai gadina šventę visiems ir paišo neigiamą Lietuvos įvaizdį“, – nuomonę išsakė V. Diawara.

Toleranciją V. Diawara laiko vidinės kultūros išugdymu. Pasak jo, nereikia siekti, kad žmonės sutiktų su viskuo, kas yra aplink juos. „Žmonės visada turės skirtingas nuomones tiek dėl religijos, tiek dėl seksualinių ar politinių pažiūrų. Aš už tai, kad reikia gerbti kitą nuomonę ir kitus žmones – niekas nesako, kad turi su jais sveikintis ar permiegoti – tik neduok į galvą“, – juokėsi muzikantas.

Homoseksualai gyventi nekliudo

V. Diawara sulaukė klausimų dėl homoseksualų. Pasak jo, būti gėjumi Malyje beveik tolygu būti užmėtytam akmenimis.

Jis sakė neplanuojantis dalyvauti vasarą Vilniuje planuojamose homoseksualų eitynėse. „Aš toleruoju seksualines mažumas ir man tai nemaišo gyventi. Aš gal nebūčiau už tai, kad tos pačios lyties asmenims būtų leidžiama tuoktis, bet jei ir leistų, tai man netrukdytų gyventi“, – sakė V. Diawara.

Muzikantas kalbėjo, kad palaikytų vienalyčių porų partnerystę, tačiau ne santuoką. „Man vestuvės yra tarp vyro ir moters, bet štai Prancūzija ir Anglija apsisprendė, nemanau, kad ten dabar prasidės Sodoma ir Gomora“, – kalbėjo DELFI svečias.

Jis sakė nepritariantis leidimui homoseksualams įsivaikinti vaikus, tačiau pasakojo žinantis pavyzdžių, kai gėjai įsivaikina vaikus ir jie užauga ne gėjais ir ne lesbietėmis.