- Ingrida Steniulienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jų teisės nėra užtikrinamos, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Į klausimą, ar, respondentų nuomone, Lietuvoje užtikrinamos žmogaus teisės, taip atsakė 9 proc. apklaustųjų, greičiau taip – 40 proc., ne – 16 proc, greičiau ne – 35 procentai.
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė penktadienį spaudos konferencijoje sakė, kad atsakymai į šį klausimą jį nustebino.
„Nėra tai duomenys, kurie šokiruoja, bet aš juos vertinu kaip geltoną kortelę, kad Lietuvoje asmuo nesijaučia, kad jo, kaip žmogaus teisės užtikrinamos“ ,– teigė I.Vėgėlė.
Tyrimo duomenimis, 58 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad nėra užtikrinama žmonių lygybė prieš įstatymą.
„Ko gero, tam daro įtakos įvairūs korupcijos skandalai. Iš karto kyla klausimas bet kuriam gyventojui – kodėl jis yra lygesnis už mane. Asmenų lygybės prieš įstatymą klasimas atsako į bendrą teisingumo jausmą. Mes turim 58 proc. asmenų, kurie sako, kad aš nesijaučiu lygus su kitais. Aš galvoju, kad kitas lygesnis už mane“, – sakė I.Vėgėlė.
Jo nuomone, ši gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos teisinė sistema turi problemų su įstatymų taikymu – asmuo mato, kad įstatymai yra vienodi, bet kažkodėl jie jam netaikomi.
47 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvos teisinė sistema yra blogesnė nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau beveik tiek pat – 46 proc. – mano, kad ji yra panaši, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių.
7 proc. respondentų įsitikinę, kad Lietuvos teisinė sistema yra geresnė nei kitose ES šalyse.
Gyventojų apklausą balandžio 24-29 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Jo metu buvo apklausta 1 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje.
Bendrovės vadovas Ignas Zokas sako, kad pozityviau teisinę sistemą vertina aukštesnes pajamas gaunantys ir aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai.
„Nesijautimas gerai savo valstybėje atsispindi įvairiais aspektais. Tarsi sistema yra, bet aš esu jos pakraštyje, nesu jos dalis“ ,– sakė I.Zokas.
63 proc. respondentų mano, kad Lietuvoje nepakanka teisinio švietimo. Pernai advokatai aplankė 30 mokyklų ir moksleiviams pasakojo apie teisinę sistemą, kaip veikia institucijos, įstatymai. Pasak I.Vėgėlės, tyrimas rodo, kad šių iniciatyvų nepakanka ir į visuomenės teisinį švietimą galėtų įsijungti universitetai, nevyriausybinės organizacijos, Anksčiau buvo siūlymų suteikti teisės pagrindus mokyklose, tačiau ši idėja neįgyvendinta.
Maždaug pusė apklaustųjų žinojo apie teisminę mediaciją – taikų ginčo sprendimo būdą civilinėje byloje.
„Galbūt todėl turime užkrautus teismus ir didelius kaštus“, – sakė Advokatų tarybos pirmininkas.
Teisminė mediacija yra galimybė susitaikyti ginčui jau pasiekus teismą, jau prasidėjusioje civilinėje byloje. Tai nemokama, visos Lietuvos teismuose taikoma ginčų sprendimo procedūra. Ja galima pasiekti taiką tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams – specialiai apmokytiems tarpininkams – teisėjams, teisėjų padėjėjams arba kitiems atitinkamą kvalifikaciją ir mediatoriaus statusą turintiems tarpininkams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...