„Klausimai sukti ir labai asmeniški“

„Šiandien teko proga pamatyti, kas slepiasi po „anoniminėmis“ apklausomis, kurias pildo vaikai, rašantys standartizuotus testus. Ar, tėveliai, jūs buvote supažindinti, kokie klausimai bus anketoje, kurioms prašė tėvų sutikimų. Buvo įvardijama, kad ši „nekalta“ anketa padės įvertinti mokymosi ypatumus. Pats anketos pirmas sakinys teigia, kad tai klausimai apie vaiką, mokymąsi, mokyklą. O šiuos klausimus „Ar tavo tėtis/mama dirba užsienyje?“, „Ar tu gauni nemokamus pietus/pusryčius?“, „Ar tavo tėtis/mama dirba apmokamą darbą?“, „Ar yra namuose indaplovė?“ prie kurio skyriaus priskirti – mokymosi ar mokyklos?“, – klausė internautė Lina. Moteris domėjosi, ar šie klausimai ir kitiems tėvams atrodo pertekliniai ir kam anoniminei apklausai reikalingas mokinio kodas. 

Kodėl nėra klausimo, ar namie laikote pinigus? Visko klausė, tik štai ką pamiršo.

Internautė Lina paviešino papildomą klausimyną, kurį vaikai pildo tik tėvams sutikus. Jame – klausimai apie gyvenimo sąlygas namuose, mokymosi klimatą, tėvų socialinę ar finansinę padėtį. Ir išties internete diskutavusiems tėvams daugiausiai nuostabos kėlė šie klausimai: „Ar tavo namuose yra indaplovė?“, „Ar bendras kompiuterių skaičius yra trys ar daugiau?“, „Kiek maždaug knygų yra tavo namuose? Atsakymai: nėra arba labai mažai (1-10 knygų); pakankamai, kad užpildytų vieną lentyną (11-25 knygos); pakankamai, kad užpildytų vieną knygų spintą (26-100 knygų); pakankamai, kad užpildytų dvi knygų spintas (101 - 200 knygų); pakankamai, kad užpildytų tris ar daugiau knygų spintų (daugiau nei 200 knygų)“, „Ką tavo mama (globėja) ir tėtis (globėjas) šiuo metu veikia (turimas galvoje tavi tėvų mokamas darbas)“, „Kokį išsilavinimą planuoji įgyti tu?“. 

„Facebook“ nuotr.

„Ketvirtokai irgi pildė šiuos klausimynus. Devyniolika lapų su labai suktais ir asmeniškais klausimais. Vaikai kai kurių klausimų nė nesupranta, o tos anketos yra visiškai niekinės ir be prasmės. Nežinau, ką čia bando jomis „išspausti“, tačiau reiktų uždrausti tokias beprasmybes ir laiko gaišinimą“, – teigė kita mama Lina. „Kodėl nėra klausimo, ar namie laikote pinigus? Visko klausė, tik štai ką pamiršo“, – sarkastiškai klausė internautė Zita. Tėvai svarstė, ar tokie klausimai nėra atgyvena, ar jie nėra per daug asmeniški, o tie internautai, kurie nesutiko, jog jų vaikai pildytų šiuos klausimynus džiaugėsi, kad apsaugojo privatų gyvenimą ir patarė jų pavyzdžiu sekti ir kitiems.

„Facebook“ nuotr.

Problemą įžvelgia mokyklose

Pradinių klausių vaikams užduodama daugiau nei 50 klausimų, o šeštokams ir aštuntokams – daugiau nei 60. Anot Nacionalinio egzaminų centro (NEC) atstovų, mažiau kaip ketvirtadalį jų sudaro klausimai apie sąlygas namuose.

NEC direktoriaus pavaduotojas dr. Pranas Gudynas neslepia, kad kasmet sulaukia apie 15 - 20 tėvų, kuriems užkliūva klausimynas, kreipimųsi. 

„Tėvai sprendžia, ar jo vaikas turėtų atsakinėti į tokius klausimus ar ne. Tačiau problema slypi kitur – mokyklos nepaklausia tėvų, ar jie sutinka, kad vaikai šiuos klausimynus pildytų“, – NEC atstovas teigia, kad apie šiuos klausimynus mokyklos darbuotojai su tėvais turėtų kalbėti per susitikimus, o klausimynų aptarimui dar prieš mokinių testavimą turėtų skirti apie 20 min. 

„Mokyklose turėtų būti paaiškinta ne tik, kam reikalingi šie klausimynai, bet ir tai, kad surinkta informacija niekur nenutekės – mokytojai atsakymų neskaito, klausimynai su atsakymais yra sudedami į voką ir siunčiami NEC. Čia vyksta skenavimas, vardas ir pavardė užkoduojama, tad šie asmeniniai duomenys niekur neišplaukia, o klausimynai su vardais ir pavardėmis nėra saugomi“, – aiškino specialistas. 

Paklaustas, kodėl vaikų yra teiraujamasi apie indaploves, P. Gudynas teigė, kad šis klausimas, kaip kai kurie kiti, yra patikrinami atliekant nacionalinius tyrimus. 

Mums neįdomu ir mes nerenkame statistikos, kiek šeimų turi indaplovę. Tačiau galime įžvelgti, kad šioje šeimoje vaikas tikriausiai geriau paruošiamas mokytis, tad mokyklos indėlis į jo pasiekimus yra mažesnis.

„Šis klausimas yra prediktorius, mat jis gerai koreliuoja su vaikų pasiekimais. Mums neįdomu ir mes nerenkame statistikos, kiek šeimų turi indaplovę. Bet mes žinome, kad šis klausimas gerai koreliuoja su vaikų pasiekimais. Tai leidžia įžvelgti, kad šioje šeimoje vaikas tikriausiai geriau paruošiamas mokytis, tad mokyklos indėlis į jo pasiekimus yra mažesnis. Tarkim, yra maždaug 1,5 proc. didesnė tikimybė, kad vaiko, kurio namų virtuvėje stovi indaplovė, bus šeimoje geriau paruoštas“, – specialistas tikino, kad šiais klausimais bandoma įvertinti mokyklos indėlį į aukštus pasiekimus. 

„Kai kurios mokyklos puikiai supranta, iš kokių šeimų reikia vaikus rinktis, kad su jais būtų lengva dirbti, o geri pasiekimai būtų garantuoti. Jeigu žaisti sąžiningai ir atviromis kortomis, tai reikia įvertinti būtent mokyklos pridėtinę vertę, tad šie prediktoriai (jų klausimyne būna apie 10 -12) ir yra reikalingi. Apklausos skirtos įvertinti situaciją mokykloje – kiek ji efektyviai dirba, ar joje nėra patyčių –, bet tikrai ne vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymui, kaip kartais tėvai gali pagalvoti“, – sakė P. Gudynas.

Anot pašnekovo, tokie klausimai laikui bėgant keičiasi: štai klausimas apie indaplovę ar tik vieną asmeninį kompiuterį ar telefoną namuose jau nebeatspindi realybės. „Dabar jau klausiama, kiek išmaniųjų įrenginių yra namuose“, – P. Gudynas dar kartą priminė, kad šie klausimai, kurie atrodo labai asmeniški, leidžia susidaryti geresnį bendrą vaizdą tarp mokyklos indėlio ir vaikų pasiekimų. 

P. Gudynas tikino, kad tėvų nesutikimas, kad jų vaikai pildytų šiuos klausimus, yra „šventas reikalas“, o maždaug per mėnesį po apklausos tėvai gali pareikalauti surinktus duomenis ištrinti.