Tarnybų atstovai siūlo palikti išimtį LRT perkant programas

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai siūlo palikti galiojančią išimtį Lietuvos radijui ir televizijai (LRT) perkant programas.

Pagal europinę direktyvą, ne visiems LRT pirkimams taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, išimtis taikoma dėl televizijos ir radijo programų rengimo.

Pagal direktyvą, „žiniasklaidos paslaugų teikėjų skiriamų tam tikrų audiovizualinių ir radijo žiniasklaidos paslaugų viešųjų sutarčių atveju turėtų būti leidžiama atsižvelgti į kultūrinės ar socialinės svarbos aspektus, dėl kurių viešųjų pirkimų taisykles taikyti būtų netikslinga“.

LRT finansus tiriančios komisijos pasitarime antradienį „valstietė“ Agnė Širinskienė sakė matanti grėsmę, kad nepaskyrus kontroliuojančios išorinės institucijos gali būti piktnaudžiaujama.

VPT vadovės Dianos Vilytės parlamentarė A. Širinskienė klausė, ar tarnyba galėtų vertinti ir tuos LRT pirkimus, kuriems Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas.

„Aš matau visada grėsmę, kad jei nenustatytas išorės kontroliuotojas, tos situacijos po kurio laiko vėl gali pradėti kartotis, ko tikrai nesinorėtų, įvertinus, kad kai kurie programų pirkimai savo sumomis tikrai pakankamai įspūdingi, siekia po 300 tūkst., 100 tūkst. eurų, tai nėra mažos vertės pirkimai“, – sakė A. Širinskienė.

D. Vilytė teigė, kad šiuo metu yra pakankamai daug kontrolės mechanizmų pačioje LRT.

„Direktyvoje audiovizualinių programų pirkimui yra numatyta išimtis, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymas jiems netaikomas. Kadangi nėra viešųjų pirkimų, nežinau, kokia būtų mūsų funkcija. Gal reikėtų palikti pačiai LRT, finansinius dalykus pasižiūrėti Valstybės kontrolei, jie finansų panaudojimą tikrina, vidaus auditas tikrina“, – sakė D. Vilytė.

„Ar sugriežtinę šioje vietoje mes pasieksime tikslą? Ar tikrai valstybė turėtų eiti ne skandinavišku, pasitikėjimo keliu, ar turėtume griežtinti ir dėti į labai griežtus rėmus? Nežinau, ar mūsų mentaliteto visuomenėje (šitaip – BNS) pasieksime tikimųsi rezultatų. Aš sutinku su jūsų pastabom, taip, kaip buvo, buvo labai blogai. Bet ar dėl to, kad nebuvo griežto įstatymo? Manau, kad bėdos buvo kitur“, – kalbėjo D. Vilytė.

Anot jos, „reikia rasti sveiką balansą tarp vakarietiško pasitikėjimo skatinimo ir atsiradimo visuomenėje ir kontrolės“.

„Aš siūlyčiau, kad šiuo atveju kuo daugiau reiktų eit pasitikėjimo keliu. Kūrybiniam, kultūros pasaulyje, moksliniuose tyrimuose, nevyriausybinių organizacijų veikloj, šitoj vietoj reiktų, keik įmanoma, palengvinimo“, – reziumavo D. Vilytė.

Siūlymo nustatyti išorės kontrolę LRT programų pirkimams skeptiškai įvertino ir STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Audrius Bereišis.

„Dėl išorinės kontrolės – mes apie tai galvojome, bet kadangi matėme, kad tai direktyvinė nuostata ir palikta savireguliacijai, todėl griežto siūlymo neteikėme. Labai svarbu pusiausvyra, neperlenkti lazdos, kadangi tai kultūros dalis ir su kultūra visą laiką labai jautru. Vėlgi, galbūt tikslinga šiame etape, kol nauja vadovybė tvarkosi, ir matosi žingsniai reformos, kad jie ir tvarkytųsi“, – sakė A. Bereišis.

LRT finansus tirianti Seimo komisija šią savaitę planuoja patvirtinti išvadas, vėliausia galima data – kitos savaitės pirmadienis.

Komisijos pirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius BNS sakė, kad po ekspertų vertinimo tikriausiai nebus siūloma LRT programų pirkimams nustatyti kontroliuojančią išorės instituciją.

„Mes dabar formuojame išvadas ir svarstome įvairiais galimybes, kaip tai galėtų būti daroma, tačiau ekspertai sako, kad tai gali būti perteklinis reikalavimas, todėl mes išvadoje ir konstatuosime“, – sakė A. Nekrošius.

„Iš esmės LRT daug pokyčių atliko į teigiamą pusę, pokyčiai vyksta ir bent dabartinė vadovybė geranoriškai bendradarbiauja“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji taip pat turi nagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.

Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.

Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar tokios tyrimo komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintai teisei laisvai reikšti įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių