- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„SOLVIT centro veikla likau patenkinta. Man jo atstovai padėjo išspręsti problemą, veikė korektiškai, mandagiai“, – teigė Loreta Kondratė.
Sulaukė pagalbos
Apie Ūkio ministerijoje veikiantį SOLVIT centrą ji išgirdo Ligonių kasoje, kai atėjo kompensacijos už būtinąją medicinos pagalbą vaikui Prancūzijoje. Poilsiaujant paplūdimyje mergaitė netyčia susižalojo. Ji Lietuvoje buvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu.
„Negalėjau patikėti, kai prancūzai už gydymą skyrė vos 11 eurų kompensaciją. Realiai už pagalbą Prancūzijos ligoninėje mokėjau keliasdešimt kartų daugiau“, – aiškino L.Kondratė.
Po kreipimosi į SOLVIT mergaitės šeimai buvo pervesta 295 eurai.
Panašių istorijų – šimtai. Jungtinės Karalystės institucija nepateikė duomenų apie marijampolietės darbą šioje šalyje ir Darbo birža Lietuvoje negalėjo apskaičiuoti nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Vokietija nepripažino Lietuvoje profesiją įgijusios kirpėjos kvalifikacijos. Danijoje nenorėjo keisti lietuvės vairuotojo pažymėjimo.
Pagalba žmonėms atėjo po kreipimosi į SOLVIT.
Anot Ūkio ministerijos atstovų, lietuviams Europos Sąjungos (ES) šalyse dažniausiai kyla sunkumų socialinės apsaugos srityje, taip pat nemažai gaunama skundų, susijusių su teise gyventi kitoje šalyje, profesinių kvalifikacijų pripažinimu, mokesčiais, vairuotojo pažymėjimais.
SOLVIT centrai veikia visose ES šalyse
Lietuvoje SOLVIT centras nuo 2004 m. veikia Ūkio ministerijoje.
„Skundų dėl pažeistų mūsų šalies piliečių teisių užsienyje daugėja. Žmonės vis dažniau keliauja po ES šalis, jose dirba, studijuoja. Vis daugiau žmonių sužino ir apie SOLVIT tinklą, taigi kreipiasi pagalbos į mus“, – teigė L.Giedraitienė.
SOLVIT centro veiklos efektyvumas taip pat didėja. Pernai net 86 proc. skundų buvo išspręsta teigiamai, t.y. kitų ES šalių valstybinės institucijos, kuriomis buvo skundžiamasi, pakeitė savo sprendimus žmogaus ar įmonės naudai.
„Problemas sprendžiame neformaliai, t.y. neteisminiu būdu. Dauguma institucijų reaguoja į mūsų kreipimusis ir yra linkusios ištaisyti netikslumus“, – pasakojo Lietuvos SOLVIT centro atstovė L.Giedraitienė.
SOLVIT centrai veikia visose ES valstybėse, taip pat Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje.
Centrai sukurti tam, kad greitai ir paprastai padėtų žmonėms, susidūrusiems su problemomis kitose ES šalyse.
Į Lietuvos SOLVIT centrą dažniau kreipiasi fiziniai asmenys.
Juridinių asmenų skundų dalis sudaro apie 13 proc. Įmonės dažniausiai kreipiasi dėl problemų, susijusių su mokesčiais, paslaugų teikimu, prekių tiekimu kitų ES šalių rinkoms. SOLVIT nesprendžia įmonių tarpusavio ginčų, taip pat ginčų tarp įmonės ir fizinio asmens.
Padeda ir patarimais
Lietuviai dažniau nei kiti ES šalių piliečiai linkę kreiptis pagalbos.
„2016 m. Lietuvos SOLVIT centro spręstos bylos sudarė 1,4 proc. visų tinklo SOLVIT bylų (34 iš 2414), o Lietuvos gyventojų skaičius sudaro tik 0,6 proc. visų ES gyventojų – 2,9 mln. iš 503 mln. žmonių.
Šis įdomus kontrastas rodo, kad Lietuvos piliečiai ir verslininkai jau yra gerai susipažinę su savo teisėmis ES ir yra linkę jas ginti vis aktyviau“, – teigiamą tendenciją pabrėžia L.Giedraitienė.
Iš viso lietuviai pernai į SOLVIT buvo pateikę 104 skundus.
„Visi gaunami skundai nagrinėjami pagal SOLVIT tinklo veiklos taisykles, t.y. atliekame klausimo teisinę analizę, konsultuojamės su atsakingomis institucijomis ir pan. Todėl net ir tais atvejais, kai skundas nepriklauso SOLVIT kompetencijai, visuomet stengiamės surasti kitą problemos sprendimo būdą ir pareiškėją nukreipti tinkama linkme“, – sakė Ūkio ministerijos SOLVIT centro specialistė L.Giedraitienė.
Kreiptis į SOLVIT paprasta, tereikia užpildyti skundo formą internete.
Gavus skundą, jį siekiama išspręsti per dešimt savaičių. Daugiau apie Ūkio ministerijoje veikiančio SOLVIT centro teikiamas paslaugas rasite adresu www.solvit.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika5
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius1
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...