- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidurinį išsilavinimą įgijusių absolventų skaičius šiemet sumažėjo maždaug 3,4 proc. Mažiau yra ir stojančiųjų į universitetus. Tačiau dar yra ir kitas svarbus faktorius, darantis įtaką stojančiųjų srautų netolygumams – studijų mados.
Apie jas kalbamės su Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu doc. dr. Ainiumi Lašu.
– Kažkada Lietuvoje visi veržėsi studijuoti socialinius mokslus. O kaip yra dabar?
– Iš tiesų studijų mados šiek tiek kinta ir socialiniai mokslai sulaukia santykinai mažiau dėmesio. Vis dėlto ekonomika, komunikacija, politikos mokslai ir ypač psichologija išlaiko savo patrauklumą tarp abiturientų. Dabar populiarios ir įvairios kūrybinių industrijų atmainos, kuriose telpa ir kai kurių socialinių mokslų sritys, bet aš jas vertinu skeptiškai.
– Kodėl? Manote, kad kūrybiškumas praranda aktualumą?
– Anaiptol. Kūrybiškumas yra labai svarbus, bet kūrybinės industrijos ir jų variacijos yra tiesiog gundančiai skambanti abstraktybė. Ten, kaip aš mėgstu sakyti, galima sutalpinti dešimt dramblių ir dar liks pilna tuščios vietos. Ar jūs žinote, kiek skirtingų studijų sričių telpa po šiuo pavadinimu?
Mano žiniomis, mažiausiai devynios, ir jos varijuoja nuo informacinių technologijų iki muzikos ar architektūros. Aš matau prasmę studijuoti informacines technologijas, muziką, architektūrą, komunikaciją, bet viską kartu – beprasmiška.
– Bet šiais laikais tiek daug kalbama apie tarpdiscipliniškumo svarbą. Atrodo, ir pats tai gana dažnai kartojate...
– Taip, tarpdiscipliniškumas yra viena iš mano stipriųjų vietų, bet jį suvokiu siauriau ir konkrečiau. Noriu, kad mūsų studijų programų absolventai išeitų su labai konkrečiomis analitinėmis-technologinėmis kompetencijomis, kurias būtų galima taikyti ne tik vienoje srityje.
Pavyzdžiui, siekiu, kad muzikantai mokėtų programuoti, kad sociologai būtų stiprūs duomenų analitikai, kad lingvistai išmanytų socialinių tinklų analitiką, o viešojo administravimo absolventai gebėtų taikyti tokius analitinius metodus kaip sąnaudų ir naudos analizę. Su tokia pridėtine verte jie tampa universalesni ir patrauklesni darbo rinkoje.
– Bet jei kalbame apie dabartinius darbo rinkos poreikius, beveik visus krepšelius reikėtų atiduoti informatikams ir inžinieriams.
– Iš tiesų šių sričių specialistų poreikis yra akivaizdus, bet žmonių interesai yra skirtingi. Jei jaunuolis stos į informatiką vien todėl, kad rinkoje yra poreikis, jo studijos tikriausiai greitai baigsis fiasko. Jis neatras ten savęs ir tiesiog spjaus į mokslus.
Geras sociologas yra daug vertingesnis už blogą informatiką. Ne todėl, kad sociologija yra kažkuo pranašesnė už informatiką, o todėl, kad žmogus savo vėžėse yra pranašesnis už tą, kuris nekenčia to, ką daro.
– Jūs minite sociologiją, kuri yra ganėtinai populiari JAV universitetuose, bet pas mus ši studijų kryptis nelabai madinga.
– Taip, sociologija yra tarp 20 populiariausių bakalauro laipsnių Amerikoje, bet Lietuvoje ji yra kitų socialinių mokslų – politologijos ir psichologijos – šešėlyje. Gaila, kad taip yra, nes sociologijos studijos paprastai suteikia labai stiprias duomenų analitikos kompetencijas, kurias galima pritaikyti įvairiose srityse.
Pavyzdžiui, mes turime studijų programą, jungiančią sociologiją ir psichologiją, kuri studentams leidžia užsiauginti išskirtines analitines kompetencijas. Kaip žinia, duomenų analitika yra apskritai viena iš perspektyviausių ateities specializacijų, nes duomenų srautas mūsų visuomenėje sparčiai auga. Su tuo augimu didėja ir jų analizės poreikis. Taigi šios studijų srities perspektyvumas nekelia abejonių, bet nežinia, ar Lietuvoje ji kada nors taps tokia populiari kaip JAV.
Aišku, tai atsitinka ir su kitomis studijų sritimis. Pavyzdžiui, viešasis administravimas neretai skendi verslo vadybos šešėlyje. Valstybės tarnyba tarp jaunimo nesisieja su prestižu, dinamika ar inovatyvumu.
Palyginkite, kiek absolventų stoja mokytis į verslo vadybą ar administravimą, o kiek į viešąjį administravimą. Iš savo universiteto skaičių matau tuos skirtumus ir jie mane liūdina.
Teatleis man vadybininkai, bet, mano nuomone, viešasis sektorius su savimi atsineša daugiau intelektualinių iššūkių nei verslas. Čia pokyčių mastas ir kompleksiškumas yra didesnis. Pagaliau šiame sektoriuje kaip niekad reikia idealistinio jaunimo, pasiryžusio dirbti šalies labui. Tai kur tie žmonės? Aš jų dar laukiu!
– Bet gal nesulauksite? Gal jie išvažiuos tiesiog studijuoti į užsienį? Tendencijos kol kas aukštosioms mokykloms nepalankios.
– Kai kas išvažiuoja, ir čia nėra nieko blogo. Iš kitos pusės, vis didesnė dalis lietuviškų studijų programų yra vykdomos kartu su užsienio universitetais. Mes "atsivežame" kitus universitetus į Lietuvą. Taip didėja studijų programų kokybė ir patrauklumas. Bet tai yra sunkus ir ilgas darbas. Žinau iš savo patirties.
Pavyzdžiui, mes sutarėme su Centrinės Floridos universitetu dėl bendros viešojo administravimo bakalauro programos. Tai yra pirmasis ir beprecendentis atvejis, kai Lietuvos studentai galės tuo pačiu metu gauti ne tik lietuviško universiteto, bet ir JAV universiteto diplomą už mūsų lietuvišką studijų kainą. Ir kuo daugiau tokių galimybių, tuo daugiau mūsų ir užsienio absolventų rinksis studijas Lietuvoje. Ne todėl, kad jos madingos, o todėl, kad jos suteikia santykinai kokybišką ir vertingą išsilavinimą už labai patrauklią kainą (arba nemokamai).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keturios tos pačios lyties poros kreipėsi į EŽTT dėl partnerystės, santuokos įteisinimo9
Keturios poros penktadienį kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, santuokos įteisinimo Lietuvoje. ...
-
Kaunas paminėjo Lietuvos įstojimo į NATO jubiliejų: jau 20 metų kartu3
Prieš 20 metų Lietuva įstojo į stipriausią gynybinį aljansą, tad visoje šalyje penktadienį skamba renginiai, skirti NATO. Kauniečiai tikino, kad būdami NATO šeimos dalimi jaučiasi saugiai ir gali didžiuotis Lietuvos lyderyste. ...
-
Orai: per Velykas gali sušilti ir iki 23 laipsnių1
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šventinį savaitgalį prognozuoja šiltus orus. ...
-
Pradėtas tyrimas dėl Prezidentūros siūlymų, teikiant kandidatus į teisėjus2
Nacionalinės teismų administracijoje (NTA) pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos. ...
-
V. Rupšys: Nyderlandų sprendimas dėl „Patriot“ – pirmas žingsnis į rotacinę oro gynybą
Nyderlandams kelioms savaitėms į Lietuvą atsiunčiant ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“, kariuomenės vadas sako, jog tai – pirmas žingsnis į pernai sutartos rotacinės oro gynybos įgyvendinimą. ...
-
Kodėl jauni žmonės Lietuvoje – laimingiausi pasaulyje?4
Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų (JT) paskelbta Pasaulio laimės ataskaita, kaip ir kiekvienais metais, indikuoja apie pasaulio, o kartu ir Lietuvos, progresą laimės link. Bendroje ataskaitoje Lietuva pakilo vienu laipteliu aukštyn, į rekordi&s...
-
Nyderlandai pratyboms į Lietuvą atsiųs oro gynybos sistemas „Patriot“10
Nyderlandai pranešė, kad kelioms savaitėms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“. ...
-
Pernai teismuose išnagrinėta 191 tūkst. bylų, augo teisminių ginčų dėl atliekų, skolų1
Pernai teismuose išnagrinėta apie 191 tūkst. bylų, o labiausiai augo bylų dėl nesumokėtų mokesčių už komunalinių atliekų išvežimą skaičius. ...
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Minimas Lietuvos narystės NATO 20-metis: vyks iškilminga ceremonija, skris naikintuvai2
Prieš 20 metų Lietuvai tapus visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos NATO nare, penktadienį sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose bus minima ši sukaktis, NATO vėliava kils Vilniaus televizijos bokšte. ...