Studijuoti valstybės lėšomis pakviesta beveik 15 tūkst. pirmakursių

2014-07-25 06:48:00
BNS inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Studijuoti valstybės lėšomis pakviesta beveik 15 tūkst. pirmakursių Artūro Morozovo nuotr.

Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis pakviesti 14 tūkst. 922 asmenys, pernai jų buvo truputį mažiau – 14 tūkst. 855.

Į valstybės nefinansuojamas vietas šiemet pakviesti 18 tūkst. 654 stojantieji, dar 665 pasirašys tikslinio finansavimo studijų sutartis, penktadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Daugiausia - 2444 - valstybės finansuojamų pirmakursių turės Vilniaus universitetas. Kauno technologijos universitetui teko 1485 valstybės finansuojamos vietos, studijų stipendijos ir tikslinio finansavimo vietos, Vilniaus Gedimino technikos universitetui - 1232, Vytauto Didžiojo universitetui - 535, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui - 495, M.Romerio universitetui - 352, Aleksandro Stulginskio universitetui - 317, Edukologijos universitetui - 311.

Tarp kolegijų daugiausia valstybės finansuojamų vietų gavo Vilniaus kolegija, jai tokių teko 1808. Kauno kolegijai teko 1535, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai - 719, Klaipėdos valstybinė kolegijai - 708, Šiaulių valstybinei kolegijai - 471, Kauno technikos kolegijai - 403 vietos.

Daugiausia - 193 - studijų krepšelių gavo ekonomikos studijų programa Vilniaus universitete. Po to eina programų sistemų programa Kauno technologijos universitete (141), teisė Vilniaus universitete (135), medicina Lietuvos sveikatos universitete (130), medicina Vilniaus universitete (129), programų sistemos toje pačioje aukštojoje mokykloje (125), maisto mokslas ir tehnologija Kauno technologijos universitete (119), teisė ir policijos veikla M.Romerio universitete (111), multimedija ir kompiuterinis dizainas Vilniaus Gedimino technikos universitete (110), politikos mokslai Vilniaus universitete (110).

Tarp kolegijų daugiausia - 151 - studijų krepšelių sulaukė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos miško ūkio studijų programa. Vilniaus kolegijos tarptautinis verslas gavo 143 krepšelius, programų sistemos - 130, bendrosios praktikos slauga - 124, buhalterinė apskaita - 113, Kauno technikos kolegijos statybos inžinerija - 109, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos automobilių techninis eksploatavimas - 107, Kauno kolegijos multimedijos technologija - 101, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje dėstoma jūrų laivavedyba - 95, Kauno kolegijoje mokomas kompiuterinių tinklų administravimas - 92.

Didžiausią skaičių pirmakursių į valstybės nefinansuojamos vietas planuoja priimti Vilniaus ir M.Romerio universitetai - atitinkamai po 2089 ir 1654. Vilniaus Gedimino technikos universitetas tokių vietų turi 1506, Vytauto Didžiojo universitetas - 1252, Kauno kolegija - 1051, Vilniaus kolegija - 805.

Šių metų bendrajame priėmime į 43 Lietuvos aukštąsias mokyklas (20 universitetų ir 23 kolegijas) dalyvauti užsiregistravo 39 tūkst. 712 asmenų, pernai jų buvo 41 tūkst. 15. Pagrindinio priėmimo prašymus pateikė ir konkurse dalyvavo 33 tūkst. 991 stojantysis.

Šiame straipsnyje: studentai Universitetai bendras stojimas rezultatai

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 3

NAUJAUSI KOMENTARAI

to P.Morkūnui

Pen, 2014-07-25 22:50

Mokslas Lietuvoje turi būti nemokamas.Nes nukenčia bendras šalies žmonių intelekto lygis, Tautos kokybė..Ne retas atvejis kai įsitikiname, kad tie, kurie turi duoti ,,atsigerti iš Didžiojo Žinių šaltinio", t.y. dėstytojai,rektoriai, prorektoriai ir pan.,yra buki ir bukesni-apriboti savo žinių sritie ir ne daugiau.Mieli, senieji, vyresenei kartai iki skausmo pažystami, nomenklatūriniai homo sowietikus.Tad geriau neridenkite vežimo ant ateinančios kartos o pasižiūrėkite pašalinio požiūriu kas yra kas.Ir nekr..t smegenų lieudžiai

Būtų gerai

Pen, 2014-07-25 09:39

Kad bent įsivaizduotumėte kaip vyksta jaunų žmonių rūšiavimas pas mus Lietuvėlėje- jau geriau aukštą jį baigti o po to eiti į profkę amato išmokti nei atvirkščiai. Ptrofkė Pačiuptas 10 klasių baigęs jaunas žmogus pasmerktas liktu su beverčiu atestatu nes bus išlaikęs tik lietuvių privalomąjį ir technologijų egzaminus ko užtenka vidurinės atestatuo gauti bet jis niekur su tokiu atestatu nenueis. Jeigu jis susiprotės ir jam reikės diplomo- eis kančių kelius-perlaikinės marazmatiškus valstybinius egzaminus kad nors į kolegiją įstotų.Žinau ne vieną baigusį aukštąjį ir einantį į profkę ar kursus rengiamus profesinėse kad amato išmokti, tačiau jis tą padaro lengvai- jo smegenys paruoštos įsisavinimui . NELEISKITE NORMALIŲ VAIKŲ Į PROFKES- ten plauna pinigus nes gauna krepšelius už fiktyvų vidurinio mokslo suteikimą. Profkės turi likti tik su specialybe tiems kas tikrai dar negali ar nenori mokytis, gal vėliau susiprotės ir padarys savo lėšomis-pasiruoš egzaminams.

P.Morkūnas

Pen, 2014-07-25 08:51

Nauja bedarbių ruošimo grupė? 90% abiturientų nori būti su aukštaisiais, o reikia tik kokių 18%. Ką daryti? Kitus į profesines mokyklas nukreipti...bet kiekvienas abiturientas turi 2 tėvus+2ar net 4 senelius+ brolį ar sesę, kurie yra rinkėjai. Tai politikai supranta kad reikia aukštųjų mokyklų skaičių mažinti 3-4 kartus...ir bijo tai daryti dėl tų rinkėjų. Yra ir daugiau priežasčių..pvz. mokydamiesi aukštojoje studentai truputį stengiasi nenusikalsti, kad svajojamai karjerai nepakenkti. O profkėje ko bijoti....nusikalstamumas iš karto išaugtų....

VISI KOMENTARAI 3