Gimstamumas ir emigracija

"Gyventojų skaičius mažėja labai sparčiai: pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp sparčiausiai ne tik Europoje, bet ir pasaulyje demografiškai nykstančių šalių. Antra, emigracijos mastas taip pat yra didelis ir kol kas nemažėja, o gimstamumo lygis žemas ir gerokai atsilieka nuo to, kuris gali užtikrinti kartų kaitą", – perspėja VU profesorė Vlada Stankūnienė.

Ji priduria, kad pagal kai kurių rodiklių pokyčius, pavyzdžiui, kylantį periodinį suminį gimstamumą, situacija palengva gerėja. Mirtingumas taip pat ėmė mažėti, tačiau tarp vyrų jis ir toliau išlieka neadekvačiai didelis, palyginti su kitomis Europos šalimis.

"Galiausiai intensyvi jaunimo emigracija, žemi gimstamumo rodikliai labai sparčiai sendina populiaciją: sparčiai mažėja vaikų, jaunimo ir vidutinio amžiaus gyventojų", – priduria VU profesorė Marė Baublytė.

Tarp optimizmo ir pesimizmo

Mokslininkių teigimu, įvairių demografinių procesų pokyčiai per pastaruosius kelerius metus buvo gana prieštaringi. Vieni jų suteikė vilties, kad Lietuvos demografinė situacija ima gerėti, o kiti signalizavo apie dar didesnes grėsmes galimybėms sustabdyti demografinį nykimą ir ateityje sugrįžti į tvarią demografinę raidą.

"Vienas iš, atrodytų, pozityvių demografinių pokyčių yra nuo šio šimtmečio pradžios didėjantis rodiklis, kuris dažniausiai iliustruoja gimstamumo lygį – suminis gimstamumas, arba vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per savo amžių, skaičius. Tačiau jo apskaičiavimo specifika ir pasiektas gimstamumo lygis neteikia optimizmo", – aiškina profesorė V.Stankūnienė.

Pastaruoju metu gimstamumas pirmiausia didėja ne todėl, kad turima daugiau vaikų, o todėl, kad dabar jų susilaukia moterys, kurios motinystę atidėjo vyresniam amžiui.

Suminio gimstamumo rodiklio reikšmės priklauso nuo moterų amžiaus, kokio būdamos jos susilaukia vaikų, pasikeitimų.

"Tai, kad moterys Lietuvoje gimdo būdamos vis vyresnės, iš pradžių labai sumažino gimstamumą, o dabar didina. Pastaruoju metu gimstamumas pirmiausia didėja ne todėl, kad turima daugiau vaikų, o todėl, kad dabar jų susilaukia moterys, kurios motinystę atidėjo vyresniam amžiui", – pastebi profesorė M.Baublytė.

Gerokai daugiau jų net pirmo vaiko susilaukia jau būdamos arti 30 metų ar net vyresnės.

Antra, anot mokslininkės, šio rodiklio reikšmės rodo, kad gimstamumas dar labai toli nuo to lygio, kuris stabdytų populiacijos nykimą. 2015 m. suminis gimstamumas Lietuvoje buvo 1,7, tačiau tam, kad prasidėtų kartų kaitą užtikrinanti demografinė raida, šis rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 2. Vis dėlto nors gimstamumo lygis iki šiol Lietuvoje yra pernelyg žemas, jis jau didesnis nei ES šalių vidurkis, kuris 2014-aisiais buvo lygus 1,58.

Gyvenimo trukmė ilgėja

Mirtingumas nuo 2007 m. Lietuvoje taip pat pasuko pozityvių pokyčių linkme. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė didėja jau aštuonerius metus iš eilės.

Skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal šį rodiklį vis mažėja, tačiau jis ir toliau išlieka didžiausias visoje ES. Per aštuonerius metus šis skirtumas sumažėjo nuo 12 iki 10,5 metų.

Vis dėlto, vertindami Lietuvos vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pasikeitimus per pastaruosius 50 metų, turime pripažinti, kad šis rodiklis tik 2013 m. pakilo iki 68,4 ir priartėjo prie 1965-ųjų lygio (68,6 metų), o per pastaruosius dvejus metus jį truputį ir viršijo, pakilęs iki 69,1 metų.