Tai nuspręsta reikiamo balsų skaičiaus negavus nė vienam tarybai pristatytam kandidatui.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus kandidatūros atrankos komisija buvo pristačiusi du pretendentus – Utenos kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto profesorių Gintautą Bužinską ir Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos ir kultūrologijos katedros docentą Nerijų Čepulį.

Iš balsavime dalyvavusių 25 Lietuvos mokslo tarybos narių už G. Bužinską pasisakė trys nariai, už N. Čepulį – keturi.

Tačiau taryba kandidatą į akademinės etikos kontrolierių teikia Seimui tik tada, kai posėdyje dėl jo atrankos dalyvauja du trečdaliai tarybos narių, o slaptame balsavime už pretendentą balsuoja daugiau nei pusė jų.

„Kalbame ne tik apie kandidato gebėjimą vadovauti tarnybai. Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais, nes ji yra svarbi visos šalies akademinės veiklos reputacijai. Šiai pareigybei reikalingas žmogus, išsiskiriantis ir kompetencija, ir asmenine reputacija“, – pranešime cituojamas Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Valdemaras Razumas.

Konkursas atrinkti naują akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių 2018 metais skelbtas du kartus.

Kovo mėnesį paskelbus konkursą ir iš penkių kandidatų neatrinkus nė vieno, birželį buvo skelbta nauja atranka. Šiame konkurse dalyvavo taip pat penki kandidatai.

Akademinės etikos kontroliere nesėkmingai siekė tapti ir buvusi teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Kontrolierių į pareigas skiria Seimas.

Buvęs akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas pareigų neteko kovo 15 dieną. Seimas pareiškė jam nepasitikėjimą, kai šis viešai pasiūlė premiją už publikaciją apie žydų tautybės asmenų nusikaltimus.