- Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvos moksleivių finansinis raštingumas ir matematikos žinios – pavojingose žemumose. Kuo tai gresia? Ir kaip tai reikėtų keisti? Apie tai pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadove Marija Vyšniauskaite.
– Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, šalies dešimtokų matematikos žinių vidurkis – vos 5,76. Kai kuriuose rajonuose mokyklos vidurkis nesiekia net 2 balų dešimtbalėje sistemoje. Ką ir kalbėti apie finansinį raštingumą, jei toks matematikos žinių lygis. Situacija visiškai beviltiška, ponia Vyšniauskaite?
M. Vyšniauskaitė: Situacija nėra visiškai beviltiška, yra įvairių iniciatyvų, kuriomis bandoma gerinti ekonomikos žinias ir finansinį raštingumą. Mūsų institutas taip pat yra išleidęs ekonomikos vadovėlį. Atlikome mokytojų ir mokinių apklausas ir kaip pagrindinę problemą, kodėl ekonomikos mokytis yra neįdomu ir neretai sunku, įvardijo būtent tai, kad šios disciplinos mokymosi priemonės labai greitai pasensta. Ekonomikos pasaulyje viskas be galo greitai keičiasi, vadovėliai nespėja keistis tokiu tempu. Iki šiol mokyklose yra mokomasi iš knygų, kuriose Lietuvos valiuta vis dar litas, ar, pavyzdžiui, pateikiami kelerių metų senumo statistikos duomenys.
– Dabar dešimtokų matematikos vidurkis nesiekia nė 6 balų. Kaip minėjau, yra mokyklų Lietuvoje, kurių vidurkis nesiekia net 2 balų. Po poros metų šie jaunuoliai stos į universitetus, pradės savarankišką gyvenimą. Atrodo, nebėra kur žemiau eiti, pone Dargi?
Žmonės negalės gauti darbo ir kurti savo gerovės neturėdami pamatinių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pagrindų.
R: Dargis: Tai yra pasekmės mūsų švietimo sistemos ir to, kad ilgą laiką matematika ir finansinis raštingumas visiškai nebuvo ir nėra prioritetu. Tai tuo pačiu yra ir profilinio mokymosi pasekmė. Mes leidžiame rinktis vaikams, ką mokytis, tuo pačiu leidžiame jiems pasirinkti lengviausią kelią. Čia turime tik matematikos rezultatus, aš bijau, kad panašius vidurkius išgirstume ir apie chemiją, fiziką. Mes šiandien matome to atsipalaidavimo pasekmes. Man labai lengva kalbėti, nes aš tik ką parskridau iš tarptautinės verslo konferencijos Briuselyje, kur kaip tik buvo kalbama apie ateities Europą ir kaip ji gali konkuruoti pasaulyje šiandienos iššūkių kontekste. Buvo pateikta tokia informacija, kad 2020 m. 90 proc. darbo vietų reikalaus skaitmeninių įgūdžių. O kas tai yra? Ta pati matematika. Žmonės negalės gauti darbo ir kurti savo gerovės neturėdami pamatinių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pagrindų. Ko šiandien Lietuvoje tikrai reikia ir apie ką kalbu jau daugelyje metų – skubiai pertvarkyti ugdymo programą. Mums reikia pradėti ugdyti žmones taip, kad jie gebėtų kurti pridėtinę vertę jau netolimoje ateityje.
– Pagal finansinį raštingumą Lietuva tarp 15 šalių yra 11 vietoje. Mus lenkia ir kai kurios galbūt net mažiau išsivysčiusios šalys. Vyriausybė, reaguodama į šiuos skaičius, kalba apie ekonomikos pamokų skaičiaus didinimą ar net mokymą visus 12 metų. Ponia Vyšniauskaite, bus kam mokyti vaikus nuo pirmos kalsės ekonomikos pagrindų?
M. Vyšniauskaitė: Būtent tai ir yra pagrindinė problema. Pati iniciatyva – integruoti ekonomikos pamokas nuo pat pirmos klasės – yra labai šauni ir sveikintina, bet bent kol kas nėra kam to daryti. Mokytojai tam nėra paruošti. Dabar vaikai gali rinktis 9 ar 10 klasėje jie nori mokytis ekonomikos vieną kartą per savaitę. Bet ir pagal tokią tvarką ekonomiką dėsto ne visada atitinkamą išsilavinimą turintys mokytojai.
R. Dargis: Paskutinius dešimt metų mes visiškai apleidome edukologiją. Žinoma, ir ne be savo pagalbos edukologijos universitetas truputėlį degradavo. Aš jau ne kartą esu minėjęs, kad paskutinius penkerius metus niekas nebestoja į matematikos, fizikos, chemijos mokytojo specialybę. Taigi mes jau dabar galime numatyti pasekmes. Mums visų pirma reikia pertvarkyti mokytojų ruošimo programas. Taip pat – ugdymo programas. Ko mes mokome vaikus? Mes dabar kalbame tik apie matematiką, bet dar yra finansinis raštingumas, medijų raštingumas. Kaip vaikai priima informaciją, kaip ją apdoroja? Kaip vaikai panaudoja žinias kūrybai? Taip kad švietimo sistema turi būti skubiai pertvarkoma, nes daugiau laiko tiesiog nėra. Tai yra užduotis visiems švietimo politikos strategams, ne pavieniams asmenims ar konkrečiai vyriausybei. Viskas yra labai aišku, tereikia valios. Nustokime kalbėti apie tai, kaip mes rūpinsimės visais žmonėmis – leiskim žmonėms išmokti patiems savimi pasirūpinti. Ir tai padarykime per švietimą. Tai yra svarbiausias valstybės uždavinys.
– Visa tai remiasi į mokytojus. Kada galėtume tikėtis, kad mokyklose atsiras puikiai ekonomikos pamokoms pasiruošę mokytojai, ponia Vyšniauskaite?
Švietimo sistema turi būti skubiai pertvarkoma, nes daugiau laiko tiesiog nėra. Tai yra užduotis visiems švietimo politikos strategams.
M. Vyšniauskaitė: Reikia nepamiršti ir vienos labai praktinės priežasties, kodėl tų ekonomikos mokytojų yra labai mažai – mažai ekonomikos pamokų. Dabar yra viena pamoka per savaitę. Taigi natūralu, kad būti vien ekonomikos mokytoju žmogui neapsimoka, arba jis turėtų važinėti po visas regiono mokyklas tam, kad „susirinktų“ etatą ir gautų normalų atlyginimą. Todėl labai dažnai matematikos, geografijos mokytojai papildomai dėsto ir ekonomiką. Esu girdėjusi labai įdomų atvejį, kai ekonomikos pamokas vesdavo mokyklos medicinos seselė.
R. Dargis: Nereikia galvoti, kad finansiniam raštingumui turi būti ruošiami specialūs pedagogai, kur tik jie išmanytų tą sritį. Visi mokytojai turi išmanyti ekonomikos pagrindus, rinkos ekonomikos pradmenis, finansinio raštingumo esmę. Vaikui, suteikiant žinias, reikia pasakyti ir ką praktiškai su jomis gali padaryti. O tam reikia turėti bazinį supratimą, nesvarbu, kokį dalykai dėstai.
M. Vyšniauskaitė: Taip, mes nekalbame apie kažkokių ekonominių tendencijų ar sąvokų išmanymą. Ekonomika pirmiausia yra kritinis mąstymas, situacijos analizavimas, gebėjimas numatyti, kokios bus tavo vieno ar kito sprendimo pasekmės ir t.t.
R. Dargis: Mokyklą baigia devyniolikmečiai – visiškai suaugę žmonės. Kodėl jie nesaugiai šiandien jaučiasi darbo rinkoje? Todėl, kad jis neturi ekonominių pagrindų, jis nemoka vertinti savo darbo, nežino, kiek už jį galėtų gauti. Tai yra tos pačios ekonominės žinios. Išmanumas yra, kai žmogus sugeba įvertinti sukurto produkto vertę, kiek kainavo jį sukurti, ir koks jo paties indėlis į tą sukūrimą. Tuomet jis gali aiškiau suvokti visą grandį. Kai to nėra, tai ir turime situaciją, kai žmogus skaičiuoja tik tą savo „į rankas“ gautą pinigėlį ir viskas. Todėl šiandien ir kalbame ne apie tą protingą, išmanų žmogų, o apie tą paprastą XX a. pradžios žmogelį, kuriam davė kažkiek pinigų ir jis arba patenkintas, arba ne. Mes vis norime gyventi kaip Skandinavijoje, bet jūs su bet kuriuo, pavyzdžiui, suomiu pakalbėkite apie kokį nors darbą, paprašykite, kad ką nors jums padarytų – jie žino savo darbo kainą. Jie žino, ką sukurs, kiek tai kainuos ir kiek jis turi gauti už savo darbą.
– R. Dargis kalba apie tokią visuomenę, kuri turėtų tarsi pati suprasti, bet mes, deja, negyvename tokioje visuomenėje. Mums dažnai reikia, kad lieptų kažką daryti. Gal tuomet tikrai reikia į egzaminų užduotis įtraukti ekonomikos užduočių? Kaip manote, ponia Vyšniauskaite?
M. Vyšniauskaitė: Labai svarbu visą ugdymo procesą orientuoti į supratimą, savo nuomonės formavimą, gebėjimą analizuoti ir kritiškai mąstyti. Netikiu, kad privalomas egzaminas ar įtrauktos kelios papildomos užduotys apie finansinį raštingumą kažkaip kardinaliai pakeistų situaciją. Dabar turime vienus mokslo metus, kada mokoma ekonomikos, ir net jų tikrai užtektų įgyti pagrindus, jeigu būtų kalbama apie realiai matomas situacijas. Nereikia kalbėti apie teorinį konkurencijos modelį, bet galima pateikti konkretų pavyzdį – į Vilnių atėjo „Uber“. Ką tai reiškia? Kaip tai keis konkurenciją? Tokių pavyzdžių – pilna.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai10
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.4
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...