Quantcast

Siūloma dalį profesinių mokyklų sujungti tarpusavyje ar su bendrojo ugdymo mokyklomis

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė planą, kaip pertvarkyti profesinio mokymo įstaigų tinklą.

Pagal šį planą keturias profesinio ugdymo įstaigas numatoma prijungti prie liekančių veikti profesinių mokyklų, kelios būtų reorganizuotos sujungimo būdu, šešioms profesinėms mokykloms būtų leista pasirinkti – tapti jungtinėmis įstaigomis su bendrojo ugdymo mokyklomis arba prisišlieti prie liekančių veikti profesinių mokyklų, dar beveik dešimt įstaigų be alternatyvų siūloma pertvarkyti į jungtines su bendrojo ugdymo mokyklomis.

Taip pat numatoma uždaryti šešis profesinio mokymo įstaigų skyrius. Tarp uždaromų – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro padaliniai Juknaičiuose, Aukštadvaryje ir Nidoje.

Šiuo metu šalyje veikia 70 valstybinių profesinio mokymo įstaigų.

Apie parengtą pertvarkos planą penktadienį pranešusi ministerija teigia siekianti užtikrinti, kad skirtinguose šalies regionuose veikiančių įstaigų teikiamos profesinio mokymo paslaugos atitiktų specialistų poreikį darbo rinkoje.

„Šis projektas numato racionalesnį, profesiniam mokymui skiriamų išteklių naudojimą ir darbdavių lūkesčius atitinkantį darbuotojų rengimą“, – tikina ŠMM.

Anot jos, projektas teiktas viešai svarstyti profesinio mokymo įstaigoms bei savivaldybėms, vietos bendruomenėms bei įmonėms, verslo asocijuotoms struktūroms, kviečiant pateikti pastabas ir pasiūlymas ar alternatyvius sprendimus. Gauta 30 pasiūlymų, dėl konkrečių sprendimų toliau bus tariamasi su miestų ir rajonų savivaldybių vadovais.

„Atlikome detalią kiekvieno regiono, kiekvienos profesinio mokymo įstaigos analizę. Neturi būti tokių atvejų, kai mokyklos rengia viešbučių darbuotojus regione, kur net neišvystytas turizmas, arba šalia viena kitos veikia dvi panašaus profilio darbuotojus rengiančios mokyklos. Yra mokyklų, kurių vos 40 proc. absolventų įsidarbina pagal kvalifikaciją“, – pranešime spaudai sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ministerija nurodo, kad, pavyzdžiui, Vilniaus regione iš 16 profesinio mokymo įstaigų net dešimt mokyklų rengia virėjus. Tuos pačius specialistus rengia net tame pačiame pastate įsikūrusios įstaigos, pavyzdžiui, Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos centras bei Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla. Panaši situacija susiklosčiusi Trakų rajono mažame miestelyje Aukštadvaryje, kur viename pastate įsikūrusios apie 150 mokinių turinti gimnazija ir apie 200 mokinių deklaruojanti profesinė mokykla.

Be kita ko, numatoma pertvarkyti profesinių mokyklų valdymą, visos jos taptų viešosiomis įstaigomis (dabar dalis yra biudžetinių įstaigų), į jų valdymą numatoma labiau įtraukti verslo įmones.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Visus vaikus pagal vieną kurpalių kirpt?

Moksleivis

Moksleivis portretas
Ritos komentaras teisingas,juk būna darbų pamokos,kodėl vyresnių klasių moksleiviams neįvedus ,profesijos studijas .Baigus mokyklą ,kartu turėtų ir profesinį išsilavinimą.

Rita

Rita portretas
Atskiro profesinio mokymo galėtu nebūti.Turėtų būti mokyklose ir vyresnių klasių mokiniams butų dėstoma profesiją,ją galėtu pasirinkti kaip kad užsienio kalbą.Baigtų mokyklą ,kartu ir profesiją turėtu.Kam tos atskiros mokyklos?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių