- Donata Majauskienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet prašymus studijuoti universitetuose ir kolegijose pateikė šiek tiek daugiau nei 28 tūkst. kandidatų, pernai studentais siekė tapti per 29,7 tūkst. pretendentų.
Kaip BNS nurodė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), tarp baigusiųjų pildyti prašymus yra per 16 tūkst. šių metų abiturientų, kiti mokyklas baigė anksčiau.
Pagrindinio priėmimo stojimo prašymus reikėjo pateikti iki trečiadienio vakaro, pirmojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami pirmadienį.
Bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas šiemet dalyvauja 19 universitetų ir 21 kolegija.
Smunka pasitikėjimas regioniniais universitetais
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad stojančiųjų į aukštąsias mokyklas pasirinkimai rodo mažėjantį pasitikėjimą regioniniais universitetais.
„Šiek tiek smunka pasitikėjimas regioniniais universitetais“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J.Petrauskienė.
Anot jos, regioninių universitetų stiprinimas yra Vyriausybės prioritetas.
Šiemet prašymus studijuoti universitetuose ir kolegijose pateikė šiek tiek daugiau nei 28 tūkst. kandidatų, pernai studentais siekė tapti per 29 tūkst. pretendentų.
„Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, galimybėmis studijuoti Lietuvoje tikrai nemažėja, lyginant su tuo, kas buvo pernai ir ankstesniais metais, labai panašus procentas abiturientų renkasi studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, šiandien tai yra 68 procentai“, – sakė ministrė.
Kaip skelbta, dėl mažo stojančiųjų susidomėjimo aukštosios mokyklos jau sustabdė priėmimą į 64 studijų programas. Pasak ministerijos, daugiausiai programų neteko Klaipėdos universitetas (12), Lietuvos edukologijos universitetas (11), Šiaulių ir Vytauto Didžiojo universitetai (po 7).
Dažniausiai pirmu pageidavimu stojantieji rinkosi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) – 724 ir Vilniaus universitete (VU) – 519, odontologijos studijas LSMU – 425, programų sistemų studijas VU – 377 ir Kauno technologijos universitete – 361, teisę VU – 260, ekonomiką VU – 259, politikos mokslus VU – 258, treniravimo sistemas Lietuvos sporto universitete – 253, psichologiją VU – 239, veterinarinę mediciną LMSU – 239, skandinavistiką VU – 239.
Pirmuoju pageidavimu Vilniaus universitetą nurodė 5290 stojančiųjų, Kauno technologijos universitetą – 2147, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą – 2005, Gedimino technikos universitetą – 1968.
Daugiau pageidaujančių nei pernai pritraukė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (21 proc. augimas), Vilniaus universitetas (6,2 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (2,1 proc.). Daugiau stojančiųjų rinkosi ir Vilniaus kolegiją (13 proc.), Kauno kolegiją (4,1 proc.).
Tačiau žymiai sumažėjo pirmuoju prioritetu nurodžiusių, kad nori studijuoti Lietuvos edukologijos universitete (45 proc. mažiau), Aleksandro Stulginskio (35 proc.), Mykolo Romerio (27 proc.), Šiaulių (19 proc.) ir Klaipėdos (18 proc.) universitetuose.
Norinčiųjų studijuoti Lietuvos edukologijos universitete mažėjimas, be kitų dalykų, siejamas su tuo, kad neliko finansavimo kai kurioms studijoms.
„Buvo neskirta valstybės finansuojamų vietų mokytojų dalykininkų rengimui. Tačiau Edukologijos universitete renkasi sėkmingai daug metų tokias programas kaip pradinio ugdymo pedagogika, kūno kultūros pedagogika – tos sritys išlieka labai populiarios (...). Tikslinio finansavimo, kuris iki tol buvo vykdomas, įsigaliojus naujam Mokslo ir studijų įstatymui, nebeliko“, – aiškino J.Petrauskienė, pažymėjusi, kad finansavimas mokytojams dalykininkams rengti neskiriamas tik šiais metais.
Tiek ministrė, tiek Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas spaudos konferencijoje aiškino, kad regioniniams universitetams svarbu stambinti studijų programas.
„Į Klaipėdos universitetą yra apie 600 pirmųjų pageidavimų, į Šiaulių universitetą – apie 300, tai nėra maži skaičiai, bet visas blogumas, kad programų tiek daug – 30, 40 ir net daugiau, dar atskiros jų formos, ir jos praskysta. Jeigu kitiems universitetams reikia kalbėti apie kokybės ir kitus dalykus, tas nėra lengva, bet yra kas kita, o čia programų skaičiaus sumažinimas drastiškas – 3–4 kartus, atitinkamai mokslo ir viso kito potencialo koncentracija juos gali išlaikyti“, – sakė P.Žiliukas.
Pagrindinio priėmimo stojimo prašymus reikėjo pateikti iki trečiadienio vakaro, pirmojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami pirmadienį.
Pasak P.Žiliuko, šiemet pirmakursiams suplanuota per 14 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų4
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas6
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?9
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...