Moksleivių nuomonės apklausa apie šalies gynybos svarbą ugdymo procese atskleidė, kad 68 proc. apklaustų jaunuolių nuomone informacijos apie šalies saugumo reikalus, krašto apsaugą ir kariuomenę jiems labai trūksta arba jos galėtų būti daugiau. Paklausti, kokiuose šaltiniuose norėtų gauti tokių žinių, net 42 proc. respondentų nurodė, kad jas turėtų suteikti mokykla.

Manantieji, kad pamokose trūksta dėmesio krašto gynybai, galėjo nurodyti, kokius dalykus konkrečiai, jų nuomone, reikėtų įdiegti ugdymo programose. Dažniausiai respondentai minėjo teorinį pasirengimą, žinias ir praktinius gynybos įgūdžius (61 proc.), krašto apsaugos strategijų, gynybos būdų (58 proc.) ir neginkluoto pasipriešinimo mokymus (54 proc.).

Apklausoje, kurią atliko tyrimų kompanija „Synopticom“, 8-12 klasių mokinių taip pat teirautasi, ar jie didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais, jos istorija ir simboliais, ar domisi  naujienomis apie valstybių tarpusavio santykius ir savo šalies politine padėtimi.
Daugiau nei septyni iš dešimties respondentų sakė sekantys naujienas apie valstybių tarpusavio santykius, pusė jų norėtų daugiau sužinoti apie Lietuvos karinių pajėgų funkcijas, sudėtį ir veiklą. O atsižvelgiant į šių dienų geopolitinius įvykius 68 proc. mokinių mano, jog Lietuvai yra pagrindo baimintis Rusijos keliamų grėsmių.

Praėjusių metų rugsėjį dėl būtinybės parengti krašto gynybos modulį į Švietimo ir mokslo ministrą kreipęsis Seimo narys Liutauras Kazlavickas, komentuodamas apklausos rezultatus, teigia, kad rezultatai yra aiškus signalas politikams, ypač atsakingiems už švietimo politiką, kad kabinetinio rūpesčio jaunimo pilietiškumu nepakanka. „Moksleiviai supranta geopolitinę situaciją ir aiškiai įvardina, kad jiems trūksta krašto gynybos žinių, tad ministerijai su sprendimais delsti nederėtų”, – teigia Seimo narys.

Anot jo, natūralu, kad jaunimas nori žinoti jų saugumui svarbią informaciją bei būti pasirengęs tinkamai elgtis ir reaguoti į grėsmes. „Tai ypač svarbu esant dabartinei geopolitinei situacijai. Dar praėjusiais metais kartu su švietimo specialistais aptarėme galimybes skubiai parengti įdomią, jaunimui patrauklią krašto gynybos ugdymo programą. Išvada paprasta – tereikia švietimo ministro pavedimo Ugdymo plėtotės centrui ir tokia programa galėtų būti parengta ir pasiūlyta mokykloms dar šiemet”, – įsitikinęs L. Kazlavickas.  Seimo nario teigimu, suskubus parengti tokią programą iki gegužės mėnesio, kaip pasirenkamas dalykas ji moksleivius galėtų pasiekti jau šį rudenį, kitu atveju – ne anksčiau kaip 2016-ųjų rugsėjį.

Pasak „Synopticom“ vadovo Liutauro Daugirdo, nepaisant spragų švietimo sistemoje, šis tyrimas atskleidė, jog  jaunuoji visuomenės dalis nusiteikusi patriotiškai ir yra pilietiškai brandi.

„Faktas, kad net 74 proc. dalyvavusiųjų apklausoje didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais, panašus procentas apklaustųjų – šalies pasiekimais, o dar daugiau jų didžiuojasi šalies istorija, yra labai svarbus ir džiuginantis. Tačiau iš mokinių atsakymų akivaizdu, jog jų patriotiškumą riboja informacijos stoka mokyklose – pilietinio ugdymo ir kitų pamokų jiems neužtenka,“ – sakė L. Daugirdas.
Moksleivių apklausą atliko tyrimų kompanija „Synopticom“ 2014-ųjų gruodžio ir šių metų sausio mėnesiais.  Joje apklausti 657 mokiniai, besimokantys 8-12 klasėse ir gyvenantys visoje Lietuvoje.