- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.
Šias idėjas Lietuvos Seime surengtoje konferencijoje sekmadienį pateikė istorikas profesorius Alvydas Nikžentaitis.
Jo teigimu, muziejų, kuriame būtų pristatoma Lietuvos žydų istorija, būtų prasminga įkurti buvusios Didžiosios sinagogos teritorijoje sostinės centre.
„Pats svarbiausias tikslas būtų atkurti Didžiąją sinagogą, tą vietą, kur žydai, nepaisant savo pažiūrų, susirinkdavo visi kartu, kur būdavo svarstomi svarbiausi dalykai. Šioje vietoje, mano galva, reikėtų įkurti Pasaulio litvakų muziejų“, - Seimo rūmuose kalbėjo Lietuvos istorijos instituto mokslininkas.
„Jame būtų galvojama ne tik apie dabar jau nebegyvenančius litvakus, bet galėtų būti pagerbiami ir žymiausi litvakų palikuonys. Aš įsivaizduoju ten esant panašiai kaip NBA Šlovės kampą, kuriame kasmet lietuviai kartu su žydais galėtų rinkti labiausiai pasaulio kultūrai nusipelniusius žmones“, - pridūrė A.Nikžentaitis.
Vilniaus Didžioji sinagoga Vokiečių gatvėje buvo vienas iš svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Holokausto. Antrojo pasaulinio karo metais apgriautą sinagogą sovietai su žeme galutinai sulygino šeštajame dešimtmetyje.
Ant dalies sinagogos šiuo metu stovi pradinė mokykla, jos teritorijoje per pastaruosius penkerius metus kelis kartus atlikti archeologiniai kasinėjimai.
Lietuvoje jau ne vienerius metus diskutuojama apie žydų muziejaus įkūrimą. Šios idėjos šalininkai kaip sektiną pavyzdį pateikia Lenkijoje, buvusioje Varšuvos geto teritorijoje, pastatytą Lenkijos žydų istorijos muziejų. Jame nemaža dalis ekspozicijos skiriama ir žydų gyvenimui Lietuvoje.
Žydų institutas
A.Nikžentaičio teigimu, į Vilnių taip pat galėtų grįžti tarpukariu veikęs žydų mokslinių tyrimų institutas YIVO. Dabar institutas veikia Niujorke, kur pokariu perkelta dalis išgelbėto archyvo.
„(Siūlau) rimtai svarstyti tarptautinio žydų instituto, dalyvaujant ir YIVO atstovams, atkūrimą čia Lietuvoje, galbūt kaip YIVO instituto filialą“, - kalbėjo profesorius.
Vilniuje nuo 1925-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo metais veikęs YIVO institutas tyrė žydų gyvenimą visoje Rytų Europoje, nuo Vokietijos iki Rusijos, nuo Baltijos šalių iki Balkanų. Jis kaupė žydų liaudies folklorą, memuarus, knygas ir publikacijas, žydų bendruomenės dokumentus, leido žodynus, brošiūras ir monografijas. Dauguma dokumentų, kurių dalis siekia XVII amžių, parašyti jidiš ir hebrajų kalbomis.
1941 metais Vilnių okupavę ir institutą sunaikinę naciai dalį archyve sukauptų knygų išvežė į Frankfurtą. 1946 metais Jungtinių Valstijų kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė YIVO institutas.
Po karo Lietuvoje žydų geto griuvėsiuose likusią archyvo dalį sunaikinti stengėsi sovietai, vykdydami Stalino kampaniją prieš žydus. Unikalius dokumentus išgelbėjo lietuvis bibliotekininkas Antanas Ulpis, paslėpęs juos Vilniaus Šv.Jurgio bažnyčioje. Knygos ir dokumentai dienos šviesą vėl išvydo Lietuvai atgaunant nepriklausomybę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose1
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti2
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į orą po gaisro sostinės automobilių sąvartyne
Užgesinus trečiadienį Vilniuje automobilių laužyne kilusį gaisrą, aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į aplinką, praneša Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovas Edgaras Skrebė. Pasak jo, nors įmonė „Ruvis“ ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...
-
VPT vadovas: išvada dėl Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties – netrukus7
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) netrukus baigs rašyti išvadą dėl būsimo Nacionalinio stadiono komplekso koncesijos sutarties, žada įstaigos vadovas. Pasak Dariaus Vedricko, išvada bus paviešina šią arba kitą sa...
-
Vilniuje viešieji tualetai bus nemokami, plečiamas jų tinklas3
Vilniuje nuo balandžio mėnesio savivaldybei priklausantys viešieji tualetai bus nemokami. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Vilniaus savivaldybė: šiais metais bus atnaujinta 120 km gatvių1
Vilniaus miesto savivaldybė teigia šiais metais planuojanti išasfaltuoti 120 kilometrų gatvių, sutvarkyti apie 40 kilometrų šaligatvių ir įrengti daugiau kaip 12 kilometrų dviračių takų. Pasak savivaldybės, sostinės susisiekimo...