- Vaidotas Beniušis, Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.
Šimtas Seimo narių balsavo už kreipimąsi, kuriame pabrėžiama, jog po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti iki šiol itin griežtą konstitucinę doktriną.
Konstitucinis Teismas išaiškinimą turėtų pateikti rugsėjo mėnesį, BNS antradienį sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Ankstesniuose Konstitucinio Teismo išaiškinimuose teigta, kad dvigubą pilietybę smarkiai plėsti galima tik referendumu pakeitus Konstituciją. Dvigubos pilietybės šalininkai nerimauja, kad į referendumą neateitų pakankamai žmonių.
„Aš labai tikiuosi, kad būtent Seimas priims sprendimą dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo, nes jeigu ne, bus referendumas, ir mes turėsime prisiimti visą atsakomybę už galimai neįvykusį referendumą ir pasekmes, kurios gali baigtis 800 tūkst. piliečių teisės atėmimu. Tautai būtų per daug, todėl aš labai tikiuosi, kad Seimas savo politinės nuomonės nepakeis per tą laiką ir mes dar rugsėjo mėnesį susitiksime ir balsuosime dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo ir šį sprendimą priimsime čia, o ne Lietuvos gatvėse ir kaimuose“, – antradienį kalbėjo konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Konstitucinio Teismo pozicijos paprašę parlamentarai atkreipė dėmesį, kad ir pagal dabartinį reglamentavimą dvigubą pilietybę turi per 22 tūkst. žmonių. Politikų teigimu, tai neatitinka oficialios doktrinos, kad dviguba pilietybė turi būti ypač retos išimtys, bet ne paplitęs reiškinys.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad parlamento kreipimas gali padaryti žalos asmenims, šiuo metu teisėtai turintiems dvigubą pilietybę.
„Aš tik noriu atkreipti gerbiamų kolegų dėmesį dėl pirmosios dalies pataisos, kuria prašoma Konstitucinio Teismo pasakyti, ar neprieštarauja 22 tūkst. 913 asmenų, kurie turi ir Lietuvos, ir kitos valstybės pilietybę, tas faktas, kad jie turi dvigubą pilietybę. (...) Nes mes čia pavojingai, labai pavojingai, sakysime taip, intriguojame, siekdami provokuojame Konstitucinį Teismą pasakyti, ar tie piliečiai teisėtai turi dvigubą pilietybę“, – sakė jis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Linas Balsys teigė, kad kreipimasis yra bergždžias reikalas, nes teismas nepasakys nieko naujo ir ragino to nedaryti.
„Jeigu kreipsimės į Konstitucinį Teismą, tai 99,9 proc., kad Konstitucinis Teismas nieko naujo nepasakys. O jeigu čia yra bandymas politiškai paspausti Konstitucinį Teismą, kaip aš suprantu, tai bus dar blogiau, nes Konstitucinis Teismas pasakys, kad jo spausti negalima, ir to daryti iš tikrųjų negalima. Taigi, šitas kreipimasis yra beprasmis, bejėgiškas ir absoliučiai darantis žalą“, – kalbėjo politikas.
Tuo metu liberalas Kęstutis Glaveckas siūlė susitaikyti su tuo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo yra neišvengiamas ir ragino verčiau nuleisti referendumo kartelę, kad jis įvyktų.
„Mes, Seimas, žaidžiame su Konstituciniu Teismu pingpongą: mes – jiems, jie – mums. Ir taip jau vyksta gal kokie šešeri metai. Matyt, tas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad be referendumo išspręsti to klausimo negalima, yra teisingas. Todėl mūsų pagrindinis uždavinys, bent aš galvoju, turėtų būti sukoncentruotas į tai, kad būtų sumažinta referendumo pripažinimo kvota nuo 300 tūkst. iki 200 tūkst. ir kad referendumas įvyktų 2019 metais su vienais iš rinkimų“, – kalbėjo K.Glaveckas.
Naujausią iniciatyvą įteisinti dvigubą pilietybę paskatino nerimas, kad po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES Britanijos lietuviai gali pradėti masiškai siekti britiškų pasų, ir taip netekti Lietuvos pilietybės. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių.
Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT balandį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, jog naujosios kartos emigrantams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidento patarėjas įvardijo, kodėl šalies vadovas neatsakė į VSD pranešėjo komisijos klausimus1
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas, atsakydamas į Seimo laikinosios komisijos klausimus, būtų legitimizavęs šią, anot Daukanto aikštės, politizuotą parlamentinį tyrimą....
-
Prezidentas žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais dėl rotacinės oro gynybos
Prezidentas Gitanas Nausėda žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais, siekiant Lietuvoje įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį. ...
-
G. Nausėda: prie tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje gali būti sugrįžta3
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, prezidentas Gitanas Nausėda perspėja, kad prie jo dar gali būti sugrįžta, jei paaiškės naujų aplinkybių. ...
-
Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP13
Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Eu...
-
S. Skvernelis: opozicija padarė klaidą nedalyvaudama VSD pranešėjo komisijoje5
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad kitos opozicinės frakcijos suklydo neįsitraukdamos į Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiklą. ...
-
Mirė žinomas Varėnos rajono politikas8
Ketvirtadienį pranešta, kad mirė žinomas Varėnos rajono politikas Rimantas Radžius. Jam buvo 62-eji. ...
-
Neatmeta galimybės, kad A. Veryga trauksis iš prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ rems I. Vėgėlę26
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad „valstiečiai“ gali persigalvoti dėl savo kandidato prezidento rinkimuose ir kelti ne partietį Aurelijų Verygą, o remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūr...
-
I. Šimonytė: Lietuvos narystė NATO yra milžiniškas valstybės pasiekimas7
Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies žmones. Pasak jos, narystė Aljanse yra milžiniškas valstybės pasiekimas. ...
-
Po FNTT pareigūnų apsilankymo Darbo partijos būstinėje apklaustas V. Gapšys2
Teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą, galimai susijusį su Darbo partijos atstovų veikla Europos Parlamente (EP), liudytoju apklaustas šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys. ...
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę4
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...