2018 metų biudžetas: vieniems išskirtinis, kitiems be fantazijos

2018 metų biudžetą Seimas tvirtins gruodžio 12-ąją.

Seimas ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė biudžeto projektą ir nutarė galutinai jį svarstyti bei priimti gruodžio 12 dieną.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad kitų metų biudžetas skirtas gausinti mažiausiai uždirbančiųjų, šeimų, auginančių vaikus, pensininkų pajamas, didinti investicijas, saugumą krašto, sveikatos apsaugoje.

„Esminiai tikslai išlieka tie patys – tai gausinti mažiausiai uždirbančių, šeimų, auginančių vaikus, pensinio amžiaus gyventojų pajamas, didinti investicijas šalyje, didinti saugumą, tarp jų tiek krašto, tiek sveikatos apsaugos“, – Seime sakė V. Šapoka.

Esminiai tikslai išlieka tie patys – tai gausinti mažiausiai uždirbančių, šeimų, auginančių vaikus, pensinio amžiaus gyventojų pajamas, didinti investicijas šalyje, didinti saugumą, tarp jų tiek krašto, tiek sveikatos apsaugos.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas tikino, kad kitų metų biudžetas yra išskirtinis: „Niekada anksčiau nebuvo suplanuotas viešųjų finansų perteklius.“

Tuo tarpu to paties komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas pareiškė, kad biudžetas yra be fantazijos, be idėjos, be krypties ir nedaro nieko, kad kažkas pasikeistų.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Bronius Matelis finansų ministro teiravosi dėl atsiradusio „biudžeto pertekliaus“, nes jį, anot parlamentaro, lėmė blogai įsisavintos Europos Sąjungos lėšos.

„Pats perteklius susidaro iš to, jog tose srityse, kurios nėra prioritetinės, tose srityse, kur yra vidinių rezervų toms sritims, išlaidos nėra didinamos. Atitinkamai su tokia fiskaline politika mes vėsiname tam tikra prasme ekonomiką tam, kad neįsisiūbuotų infliacija“, – teigė V. Šapoka, pabrėžęs, kad skurdo mažinimui kitąmet numatyta daugiau negu 620 mln. eurų.

Pasak ministro, Seime pradėjus svarstyti biudžetą, iš viso buvo pasiūlyta padidinti asignavimus beveik 700 mln. eurų, o Vyriausybė atsižvelgė tik į dalį ir patobulintame projekte pasiūlė išlaidas ir pajamas padidinti 54,5 mln. eurų. 

Beveik 40 mln. eurų pajamos didinamos iš valstybės įmonių pelno mokesčio, 5 mln. eurų – iš žemės pardavimo. Pasak V. Šapokos, nutarta apkarpyti kai kurias išlaidas, siekiančias apie 10 mln. eurų.

Vyriausybė siūlo Seimui kitais metais papildomai skirti daugiau nei 3 mln. eurų nukentėjusių asmenų valstybinėms pensijoms padidinti ir pareigūnų valstybinių pensijų priedui, motinystės išmokoms, besimokančių mamų, medikų ir rezidentų atlyginimams didinti – apie 11 mln. eurų.

Papildomai lėšų numatyta Kalėjimų departamentui, ugniagesių ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimams didinti, 1 mln. eurų – laisvųjų ekonominių zonų infrastruktūros įrengimui, 0,5 mln. eurų – neįgaliesiems sportininkams. Lėšų numatoma stipendijoms talentams į Lietuvą pritraukti.

10 mln. eurų numatyta valstybės tarnautojų ir biudžetininkų algoms, 5 mln. eurų – melioracijai, 1,6 mln. eurų – teismų kreditiniams įsiskolinimams dengti.  

Liberalė Aušrinė Armonaitė apgailestavo, kad biudžete nenumatyta reforma, leidusi sumažinti darbo mokesčius: „Darbas yra tikrai labai smarkiai apmokestintas. Kai žiūrėjau į šį biudžetą, nemačiau jokių prielaidų, kad kas nors keistųsi“.

Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma priminė apie „tragiškus aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus“.

„Tas biudžeto procentas nėra kažkoks įspūdingai didelis, kuris skiriamas švietimui. Dabar, lyginant su pirmuoju biudžeto variantu, švietimo sričiai jūs 14 mln. eurų sumažinate – nuo 1,070 mlrd. eurų iki 1,056 mlrd. eurų“, - tvirtino J. Razma.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad neskatinami dirbantys jauni žmonės.

Konservatorė Rasa Juknevičienė pasigedo gynybos biudžeto po 2018 metų prognozių – „bent jau 3–4 metams į priekį“.

Nuo 2018 metų iš perteklinių įplaukų į biudžetą ketinama pradėti kaupti rezervą.

Valstybės biudžetas kitąmet numatomas deficitinis, o socialinio draudimo ir savivaldos biudžetai planuojami pertekliniai.

Už palankias ūkininkams mokestines pataisas

Seimas sutiko svarstyti žemdirbiams palankią įstatymo pataisą, kuri leistų jiems dalį – 1/20 dirbamos žemės įsigijimo išlaidų atskaityti iš žemės ūkio veiklos pajamų.

Parlamentarai ketvirtadienį pritarė tokiai „valstiečių“ Mindaugo Puidoko ir Agnės Širinskienės parengtai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 20. Galutinis balsavimas vyks vėliau.

Konservatorius Andrius Kubilius pareikalavo pataisos antikorupcinio vertinimo, kad paaiškėtų, kokią naudą balsavusieji iš jos turės.

„Seime nemažai ūkininkų, kurie valdo didelius žemės plotus, kokią jie naudą iš to turės“, – teigė jis.

Parlamentaras taip pat pareikalavo, kad pataisų priėmime būtų daroma pertrauka – Seimas dėl to sutiko.

Juozas Olekas paprašė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti, ar dėl pataisų gali balsuoti žemės turintys Seimo nariai.

Konservatorius Mykolas Majauskas trečiadienį sakė, kad toks siūlymas „prasilenkia su bet kokia finansine ir ekonomine logika, o tokios praktikos Europos Sąjungoje nėra“. Pasak jo, valdantieji „valstiečiai“ nori užsitikrinti, kad ūkininkai nemokėtų jokio pelno mokesčio.

Pasak pataisų iniciatoriaus M. Puidoko, tokia pataisa reaguojama į kintančią mokesčių ūkininkams aplinką.

„Keičiasi mokestinė situacija su žemės ūkiu, anksčiau buvo 5 proc. pelno mokestis žemės ūkyje, o dabar bus 15 procentų. Suvienodinus pelno mokestį visoms veikloms, atsirado poreikis įtraukti žemės įsigijimo vertę į išlaidas. Tą būtų galima atlikti per 20 metų, valstybei kažkokios kitos naštos ar problemos neatsiranda. Jeigu ūkininkas žemę parduoda, jis turėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį“, – BNS trečiadienį sakė M. Puidokas.

Biudžeto ir finansų komitetas tokią pataisą buvo kelis kartus apsvarstęs ir jai nepritarė.

Seimas nustatė palankius individualiam verslui ir ūkininkams mokesčius, iki 380 eurų padidino neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) bei panaikino papildomą NPD.

Už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 18, o susilaikė 24.  

Liberalė Aušrinė Armonaitė piktinosi, kad pataisos „nepadės viduriniajai klasei ir auginančioms vaikus šeimoms“.

NPD nuo kitų metų didinamas iki 380 eurų, tačiau panaikintas 200 eurų siekęs papildomas NPD vaikus auginantiems tėvams – vietoj jo bus mokami 30 eurų „vaiko“ pinigai.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas prognozavo, kad papildomo NPD panaikinimas „mažins motyvaciją dirbti“.

Seimas leido nuo kitų metų daugiau smulkiojo verslo atstovų mokėti mažesnius mokesčius – apmokestinamojo pelno „grindis“ individualia veikla užsiimantiems smulkiesiems verslininkams padidino iki 20 tūkst. eurų per metus. Kai pelnas augtų, proporcingai didėtų ir mokamas pelno mokestis.

Verslo liudijimų turėtojų apyvartos riba nuo sausio išlieka kaip ir dabar – 45 tūkst. eurų – jie galės toliau užsiimti šia veikla, kol jų metų apyvarta pasieks šį dydį, vėliau jie nebegalėtų mokėti fiksuoto pajamų mokesčio ir todėl tektų registruoti kitą verslo formą.

Seimas leido savivaldybėms pačioms taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. 

NPD nuo sausio bus 380, o minimali alga – 400 eurų.

„Valstiečiai“ atsitraukė

Valdantieji „valstiečiai“ ketvirtadienį atsiėmė ūkininkams palankias mokestines pataisas, kurias ypač aštriai kritikavo opozicija kaip galbūt naudingas ir daliai Seime dirbančių stambiųjų ūkininkų.

Ketvirtadienį prieš pietus leidęs žemdirbiams kasmet dalį dirbamos žemės įsigijimo išlaidų atskaityti iš žemės ūkio veiklos pajamų, Seimas tą pačią dieną po pietų persigalvojo ir atšaukė šį savo sprendimą.

Iš naujo balsuodami parlamentarai ketvirtadienį 67 balsais už ir 8 parlamentarams susilaikius nepritarė „valstiečių“ Mindaugo Puidoko ir Agnės Širinskienės Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai, leidusiai ūkininkams susimažinti apmokestinamas pajamas.

Seimo opozicinės frakcijos kritikavo pataisas, teigdamos, kad jomis gali būti suinteresuoti ir asmeninės naudos siekti kai kurie parlamentarai - ūkininkai.

M. Puidokas pareiškė pataisą apskritai atsiimąs.

Konservatorius Andrius Kubilius aiškino, kad jeigu Seimas būtų pataisą priėmęs, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis iš jos būtų turėjęs 14 mln. eurų naudos.

Tuo metu R. Karbauskis tikino sąmoningai nuo minėtų pataisų nusišalinęs, jomis nesidomėjęs ir nedalyvavęs balsavimuose.

„Visais atvejais, kada kas nors naudinga žemės ūkiui, žemdirbiams yra sakoma, kad tai naudinga Karbauskiui, o visais atvejais, kai priimami sprendimai didinti mokesčius yra sakoma, kaip Karbauskis skriaudžia ūkininkus. (...) Aš visai nusišalinęs nuo tų klausimų. Nei vienu klausimu, kuris svarstomas apie žemės ūkį aš nei domiuosi, nei dalyvauju balsuojant, nei šnekuosi su kolegomis“, - BNS teigė „valstiečių“ frakcijos seniūnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Dar vienas asilas islindo.majauskinis. Idomu ar jis apie biudzeta ismano is patirties finansinese aferose? Va ten tai buvo fantaziju prichatizuojant kuro aparatura.ar ne ?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių