Quantcast

Savaitraščio „Ruskij reportior“ redaktorius V. Leibinas: ne viskas yra dezinformacija

– Kaip Rusijos žiniasklaidoje pristatoma Lietuva? Apklausos rodo, kad rusai ją ir kitas Baltijos šalis laiko nedraugiškomis, o žiniasklaida tikriausiai irgi prisideda prie tokio įvaizdžio formavimo?

– To priežastis yra informacijos trūkumas, o žurnalistams paprasčiau kurti konfliktą iš negatyvių dalykų. Kai iš Lietuvos jokios informacijos nėra, o pirmoji pasirodžiusi yra konfliktinė Rusijos atžvilgiu, štai ir atsiranda toks nukrypimas. Jeigu abipusis interesas būtų didesnis, pamatytume daugybę sąlyčio taškų, žmonių istorijų, kurios vienytų, o ne skirtų.

Kita problema yra ta, kad politinė retorika ir mūsų valstybių atstovų elgesys yra labai konfliktiškas. Iš dalies suprantama kodėl – naujos ES valstybės kūrė savo nepriklausomybę ir naują ideologiją remdamosi išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos idėja. Bet ši ideologija ėmė reikštis kaip išsivadavimas iš Rusijos, nors ko iš jos vaduotis, jeigu ji jau seniai nėra Sovietų Sąjunga?

Ši retorika vis dar gyvuoja, ji tikriausiai reikalinga vidaus vartojimui. Bet ji taškosi ir į išorę bei sukelia, švelniai tariant, nesupratimą.
Čia geras pavyzdys yra Lenkija. Kai jai vadovavo Kaczyńskių partija, jie dažnai vartojo antirusišką retoriką vidaus politikos tikslams pasiekti ir nacionalistiniam elektoratui mobilizuoti. Bet paaiškėjo, kad tai kenkia Lenkijai. Dabartinis šalies prezidentas vykdo gerokai pragmatiškesnę politiką. Nors nei lenkiškasis patriotizmas, nei savo interesų gynimas niekur nedingo, tapo aišku, kad Lenkija suinteresuota turėti gilesnį dialogą su Rusiją. Juk tai ne tik ekonominis pragmatizmas, bet ir sveikas protas: visada geriau kalbėtis negu kivirčytis.

– Rusija irgi suinteresuota palaikyti gerus santykius su ES?

– Taip, bet Rusija yra didelė valstybė, o ES vyriausybių yra daug. Todėl Rusija negali susifokusuoti ir aktyviai dirbti su kiekviena valstybe. Ji aktyviai plėtoja dialogą su didžiosiomis ES valstybėmis, pirmiausia Vokietija. Ten irgi ne viskas sklandu, bet šis dialogas labai gilus. Ten yra milžiniški politiniai ir ekonominiai interesai.

Kažkuriuo metu Rusijoje irgi buvo didelis euroromantizmas. Ir paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, ir šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje viena dominuojančių idėjų buvo bandymas sukurti bent bendrą ekonominę erdvę su ES. Laisvosios prekybos zona nuo Lisabonos iki Vladivostoko – tokia ideologinė tezė tuomet gyvavo. Intensyviai vyko derybos dėl vizų režimo supaprastinimo. Bet viskas labai buksavo. Vieną akimirką Rusijai atrodė, kad netgi lengviau būtų įstoti į NATO.

Bet šį romantizmą smarkiai pakirto iš pradžių karas Irake, o paskui Oranžinė revoliucija Ukrainoje. Tai buvo didžiausias smūgis Rusijos ir ES santykiams. Rusijoje imta manyti, kad dialogas nesimezga, kad partneriai bando pastatyti sieną tarp savo Europos ir svetimos Europos. Ir kad ši siena gali kirsti tiesiai per Rusijos valstybinius interesus.

Jeigu ši siena eina per Ukrainos sieną ar per pačią Ukrainos teritoriją, tai negali nejaudinti Rusijos vien dėl to, kad milijonai šeimų turi giminių abiejose  sienos pusėse. Įsivaizduokite, atsiranda griežta siena arba ideologinė antipatija, kaip buvo Viktoro Juščenkos prezidentavimo metais. Juk tai buvo labai dramatiška. Laimė, niekas nesugalvojo įvesti vizų režimo tarp Rusijos ir Ukrainos, nes būtume turėję dar ir humanitarinę katastrofą. Bet tokie nedraugiški santykiai atsiliepė šeimoms, gyvenančioms abipus sienos.
Mano nuomone, pati idėja, kad yra teisingi europiečiai ir yra neteisingi europiečiai, yra antihumaniška.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Leiba Icikovič

Leiba Icikovič portretas
pagal "feisą" ir pavardę tai turėtų būti ne „Ruskij reportior“ redaktorius, o "Reportior Izrailia".

Brahmaputra

Brahmaputra portretas
Man atrodo, kad rusiška žiniasklaida yra kur kas laisvesnė ir atsakingesnė, negu mūsiškė. Apie profesionalumą tai net nešneku: lygis kaip burlioko ir bajoro. Ir nuomonių spektras žymiai platesnis atspindimas - nuo ultrakomunistų ligi ultrafašistų, o pas mus - atspindima tik būrų lochų arba oligarchų nuomonė, na, dar vietinio Lenino - Landsbergiu pravardžiuojamo - nuomonė be perstojo visiems brukama.

Nors ir pamokslaudamas,

Nors ir pamokslaudamas, portretas
Bet vis tiktai prisipazino, kad visi tie televizininkai yra parsidaveliski reitingu vergai- todel as ir neziuriu jokios televizijos: nei ju pirmo baltysko, nei musiskiu "proto bokstu".
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių