- Julijanas Gališanskis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
– Kaip Rusijos žiniasklaidoje pristatoma Lietuva? Apklausos rodo, kad rusai ją ir kitas Baltijos šalis laiko nedraugiškomis, o žiniasklaida tikriausiai irgi prisideda prie tokio įvaizdžio formavimo?
– To priežastis yra informacijos trūkumas, o žurnalistams paprasčiau kurti konfliktą iš negatyvių dalykų. Kai iš Lietuvos jokios informacijos nėra, o pirmoji pasirodžiusi yra konfliktinė Rusijos atžvilgiu, štai ir atsiranda toks nukrypimas. Jeigu abipusis interesas būtų didesnis, pamatytume daugybę sąlyčio taškų, žmonių istorijų, kurios vienytų, o ne skirtų.
Kita problema yra ta, kad politinė retorika ir mūsų valstybių atstovų elgesys yra labai konfliktiškas. Iš dalies suprantama kodėl – naujos ES valstybės kūrė savo nepriklausomybę ir naują ideologiją remdamosi išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos idėja. Bet ši ideologija ėmė reikštis kaip išsivadavimas iš Rusijos, nors ko iš jos vaduotis, jeigu ji jau seniai nėra Sovietų Sąjunga?
Ši retorika vis dar gyvuoja, ji tikriausiai reikalinga vidaus vartojimui. Bet ji taškosi ir į išorę bei sukelia, švelniai tariant, nesupratimą.
Čia geras pavyzdys yra Lenkija. Kai jai vadovavo Kaczyńskių partija, jie dažnai vartojo antirusišką retoriką vidaus politikos tikslams pasiekti ir nacionalistiniam elektoratui mobilizuoti. Bet paaiškėjo, kad tai kenkia Lenkijai. Dabartinis šalies prezidentas vykdo gerokai pragmatiškesnę politiką. Nors nei lenkiškasis patriotizmas, nei savo interesų gynimas niekur nedingo, tapo aišku, kad Lenkija suinteresuota turėti gilesnį dialogą su Rusiją. Juk tai ne tik ekonominis pragmatizmas, bet ir sveikas protas: visada geriau kalbėtis negu kivirčytis.
– Rusija irgi suinteresuota palaikyti gerus santykius su ES?
– Taip, bet Rusija yra didelė valstybė, o ES vyriausybių yra daug. Todėl Rusija negali susifokusuoti ir aktyviai dirbti su kiekviena valstybe. Ji aktyviai plėtoja dialogą su didžiosiomis ES valstybėmis, pirmiausia Vokietija. Ten irgi ne viskas sklandu, bet šis dialogas labai gilus. Ten yra milžiniški politiniai ir ekonominiai interesai.
Kažkuriuo metu Rusijoje irgi buvo didelis euroromantizmas. Ir paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, ir šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje viena dominuojančių idėjų buvo bandymas sukurti bent bendrą ekonominę erdvę su ES. Laisvosios prekybos zona nuo Lisabonos iki Vladivostoko – tokia ideologinė tezė tuomet gyvavo. Intensyviai vyko derybos dėl vizų režimo supaprastinimo. Bet viskas labai buksavo. Vieną akimirką Rusijai atrodė, kad netgi lengviau būtų įstoti į NATO.
Bet šį romantizmą smarkiai pakirto iš pradžių karas Irake, o paskui Oranžinė revoliucija Ukrainoje. Tai buvo didžiausias smūgis Rusijos ir ES santykiams. Rusijoje imta manyti, kad dialogas nesimezga, kad partneriai bando pastatyti sieną tarp savo Europos ir svetimos Europos. Ir kad ši siena gali kirsti tiesiai per Rusijos valstybinius interesus.
Jeigu ši siena eina per Ukrainos sieną ar per pačią Ukrainos teritoriją, tai negali nejaudinti Rusijos vien dėl to, kad milijonai šeimų turi giminių abiejose sienos pusėse. Įsivaizduokite, atsiranda griežta siena arba ideologinė antipatija, kaip buvo Viktoro Juščenkos prezidentavimo metais. Juk tai buvo labai dramatiška. Laimė, niekas nesugalvojo įvesti vizų režimo tarp Rusijos ir Ukrainos, nes būtume turėję dar ir humanitarinę katastrofą. Bet tokie nedraugiški santykiai atsiliepė šeimoms, gyvenančioms abipus sienos.
Mano nuomone, pati idėja, kad yra teisingi europiečiai ir yra neteisingi europiečiai, yra antihumaniška.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti4
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...