- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės Strateginių projektų portfelio komisijai lapkritį uždegus „žalią šviesą“ atnaujinti Lietuvos bendrąjį planą, Aplinkos ministerija imasi darbo ir ketina jį pritaikyti šių dienų realijoms. Nekilnojamo turto (NT) plėtotojai viliasi, kad atnaujintas planas bus realus ir atsižvelgs į naujausias šalies vystymosi prognozes.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius sako, kad naujas bendrasis planas turi būti rengiamas, atsižvelgiant į demografines ir makroekonomines prognozes.
„Planas rengiamas atsižvelgiant į Lietuvos miestų raidą, nes bendras planas užkoduoja urbanistinio tinklo ir regionų perspektyvas, tai labai norisi, kad jis būtų kuriamas, atsižvelgiant į realius skaičiavimus ir prognozes“, – BNS tvirtino M. Statulevičius.
Anot jo, Aplinkos ministerija turi pasiruošti, kad kai kurie miestai ir miesteliai mažės ateityje.
„Norisi, kad valstybė atsižvelgtų į miestų planavimą ir pati įvertintų, kokio dydžio Lietuva bus po 15 ar 20 metų ir kokiai Lietuvai projektuojame plėtrą ar susitraukimą. Iki tol kalbėjome apie miestų plėtrą, bet kaip yra darni plėtra, taip yra ir darnus susitraukimas miesto. Tam, kad valdytume tuštėjančias teritorijas, reikia aiškaus plano“, – teigė M. Statulevičius.
Jo nuomone, ministerija taip pat galėtų pasvarstyti apie sprendimus miestuose, valdant būsto atnaujinimą ir plėtrą.
„Reikia atsakyti į klausimus, kaip valdyti mūsų miestus ir regionus. Kaip valdyti būstą, ar renovacijos programa yra pats efektyviausias būdas tai daryti. Galbūt reikėtų kalbėti apie šiek tiek drastiškesnius, bet užsienyje pasiteisinusius sprendimus. Tarkime, atskirų kvartalų ar pastatų griovimą ir kai kurių teritorijų tankinimą“, – sakė M. Statulevičius.
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas BNS teigė, kad Lietuvos bendrąjį planą reikia pritaikyti šiuolaikiniam pasauliui – jis pakito nuo 2002 metų, kai buvo sukurtas visos šalies bendrasis planas, galiojantis iki 2020 metų.
„Dabartinio plano sprendiniai yra pakankamai pasenę, nes planas darytas 2002 metais, o per tą laiką įvyko daug svarbių įvykių, pavyzdžiui, Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO bei ekonominė krizė. Buvo didžiulis technologinis šuolis, todėl bendrąjį planą reikia atnaujinti ir įvertinti naujausias tendencijas“, – teigė M. Narmontas.
Jo teigimu, Aplinkos ministerija atnaujintą Lietuvos bendrąjį planą Seimui pateiks 2019 metais, o Vyriausybė jį svarstys 2020 metų vasarą. Atnaujinant planą, bus atsižvelgta į Lietuvos demografines tendencijas. Be to, planas bus derinamas ir su kaimynėmis Latvija bei Lenkija.
„Kas bus pačiame bendrajame, plane dar per anksti šiek tiek sakyti. Bet kokiu atveju sieksime atsižvelgti į demografinę situaciją ir pagal tai modeliuot Lietuvos miestų tinklą ir panašius dalykus“, – sakė M. Narmontas.
Pasak jo, atnaujinto Lietuvos bendrojo plano vizija galios iki 2050 metų, o jo sprendiniai – iki 2030 metų. Po dešimties metų sprendiniai bus koreguojami, atsižvelgiant į šalies situaciją.
Lietuvos bendrasis planas yra pagrindinis šalies teritorijų planavimo dokumentas. Jame yra numatoma ilgalaikė šalies vystymosi vizija. Visi kiti teritoriniai planavimo dokumentai turėtų remtis visos šalies bendrojo plano sprendiniais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija šeštą parą iš eilės nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
A. Bilotaitė lankysis Vištyčio pasienio užkardoje, aptars sienos stiprinimą8
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį lankysis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje, kurioje aptars sienos stiprinimą. ...
-
Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pratybos „Kardo kirtis“4
Penktadienį Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pajėgų rengiamos pratybos „Kardo kirtis“. ...
-
Balandžio 19-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Balandžio 19-oji, penktadienis, 16 savaitė. ...
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties3
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...