- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pirmosios dvi operuotos pacientės Sigita (pirma iš dešinės) ir Regina Stefanija, prieš išvykdamos namo, įsiamžino su gydytojais.
-
Pirmąją robotinę operaciją stebi miesto meras Vytautas Grubliauskas.
-
Pirmąją roboto asistuojamą operaciją atlieka prof. N.E.Samalavičius.
-
Antrajai roboto asistuojamai ginekologinei operacijai ruošiasi Akušerijos ginekologijos departamento vadovas Raimondas Šiaulys ir operacinės slaugytoja Roma Venskutė.
-
Anesteziologijos reanimacijos skyriaus vedėja Renata Paškevičiūtė ir jos pavaduotoja gydytoja anesteziologė reanimatologė G.Klimavičiūtė.
-
Robotinė chirurgija – jau ir Lietuvoje
Specialūs instrumentai, pritvirtinti prie roboto rankų, leidžia atlikti plačios amplitudės judesius, padidintu vaizdu su erdviniu (3D) matymu aprūpinta sistema leidžia atlikti juos tiksliau.
Ši įranga turi kelias labai svarbias technologines inovacijas: akies obuolio judesiu valdoma kamera pagerina operacijos tikslumą ir palengvina darbą ir chirurgui, ir jo asistentui.
Skirtingai nuo prieš tai buvusios robotinės įrangos, chirurgas, operuojantis padedant konsolei, gali jausti prisilietimą prie kietesnių audinių ar struktūrų, o tai daro operacijos pojūtį labai panašų į įprastos chirurgijos, sutrumpėja mokymosi kreivė.
Pilvo chirurgijoje robotine įranga galima atlikti iš principo visas operacijas, literatūroje gausu duomenų apie platų jos pritaikymą. Tačiau atliekant pagrindines pilvo chirurgijos manipuliacijas – tokias kaip, pavyzdžiui, tulžies pūslės pašalinimo ar išvaržos likvidavimo (jos, žinoma, sėkmingai atliekamos ir su robotu), kol kas aiškūs robotinės chirurgijos pranašumai neįrodyti. Be to, šias operacijas galima gana kokybiškai atlikti kitu mažai invazinės chirurgijos būdu – laparoskopiškai.
Kadangi robotinė įranga užtikrina puikų operacinio lauko matymą, judesių ir audinių mobilizacijos tikslumą, natūralu, kad didžiausias privalumas yra atliekant onkologines operacijas, ypač tas, kur šalinant organą su naviku bei visus artimojo metastazavimo audinius – kraujagyslinį ir limfatinį baseiną – yra sudėtinga operacijos zoną pasiekti atviros ar laparoskopinės chirurgijos metu. Tad ypač ši chirurgija pasiteisino operuojant pacientus, sergančius tiesiosios žarnos vėžiu.
Moterų dubuo yra anatomiškai platesnis, o operuojant vyrus, ypač turinčius antsvorį, kokybiškai atlikti tiesiosios žarnos vėžio operaciją yra sudėtinga. Neretai iki operacijos taikoma spindulinė terapija, kuri daro šio organo ir jį supančių audinių pašalinimo operaciją tik sudėtingesnę. Tad netrukus pasirodė duomenų, kad robotinės chirurgija padeda išsaugoti mažojo dubens inervaciją, dėl to šlapinimosi ar lytinės funkcijos sutrikimai po robotinių operacijų, lyginant su kitomis, yra retesni.
Praeitais metais pasirodė pirmasis klinikinis tyrimas, įrodęs, jog po robotinių tiesiosios žarnos vėžio operacijų pacientai gyvena ilgiau, yra didesnė pilno pasveikimo tikimybė bei retesni ligos recidyvai. Todėl Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pirmoji operacija ir buvo atlikta dėl tiesiosios žarnos vėžio.
Robotinė chirurgija ginekologijoje
Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos - ginekologijos departamento vadovo gydytojo akušerio ginekologo Raimondo Šiaulio, dauguma ginekologinių operacijų – tai operacijos, atliekamos moters mažajame dubenyje. Tai sunkiau prieinama moters kūno sritis, atliekant sudėtingas ginekologines operacijas, ypač dėl onkologinių susirgimų.
Robotinės chirurgijos įdiegimas ligoninėje, atliekant ginekologines operacijas, tai esminis proveržis gydant ginekologines ligas operaciniu būdu. Ši technologija turi didelių privalumų lyginant su „atviru“ ar endoskopiniu būdu atliekamas operacijas – mažėja pooperacinių komplikacijų, geresni sveikimo rezultatai.
Robotinė chirurgija leidžia lengviau pasiekti sunkiausiai prieinamas dubens struktūras, atlikti radikalias, bet kartu mažojo dubens nervus ir kitus audinius išsaugančias operacijas. Tai labai svarbu operuojant pacientes, sergančias gimdos, gimdos kaklelio vėžiu.
„Be to, dėl stabilios vaizdo kameros ir to, kad ją valdo pats chirurgas, daugiapakopės robotinės įrangos saugumo sistemos visus veiksmus galima atlikti preciziškai tiksliai ir kartu saugiai ligonei. Jau atliktos operacijos, panaudojant robotinę chirurgiją, pacientėms, sergančioms įvairia gimdos ir gimdos kaklelio patologija. Jų pooperacinė savijauta gera, išrašytos tolesniam ambulatoriniam gydymui“, – reziumavo gydytojas.
Palankiausia urologijai
Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vyresnysis gydytojas Marius Jasėnas pasakojo, kad urologija yra viena iš medicinos sričių, kurioje robotinė chirurgija pritaikoma plačiausiai.
Ši chirurgija leidžia efektyviau pašalinti inkstų auglius, atliekant nefrektomiją ar dalinę inksto rezekciją, išsaugant kaip galima daugiau sveiko inksto audinio; atlikti pieloureterinio segmento plastiką, esant šlapimtakio pieloureterinio segmento susiaurėjimui ir išplėstam inkstui; šalinti šlapimtakio akmenis, kurių negalima operuoti endoskopiškai; atlikti šlapimo pūslės šalinimo operacijas dėl vėžio (cistoprostatektomijas).
Ypač dažnai robotinė chirurgija taikoma radikaliam prostatos vėžio gydymui. Lietuvoje prostatos vėžys kasmet nustatomas apie 2 500–3 000 pacientų (1/3 visų naujai nustatomų vėžinių susirgimų), dėl to ypač svarbu kuo efektyviau jį gydyti – atliekant minimaliai invazyvias operacijas su kuo mažesnėmis pooperacinėmis komplikacijomis ir geresniais ilgalaikiais rezultatais.
„Robotine radikalia prostatektomija galima pasiekti geresnių vėžio gydymo rezultatų, efektyviau šalinant piktybinį susirgimą, išsaugoti nervus ir kraujagysles dėl geresnės trimatės vaizdo kokybės ir priartinimo, naudojant lanksčius, plačios amplitudės instrumentus. Todėl šios intervencijos metu, lyginant su įprasta laparoskopine ar atvira prostatektomija, mažesnis komplikacijų dažnis (nukraujavimas, pooperacinis skausmas), didesnei daliai pacientų išsaugoma erekcija, geresnis šlapimo sulaikymas.
Vyrai praleidžia trumpesnį laiką ligoninėje (hospitalizacijos laikas 2–3 dienos) ir gali greičiau atgauti normalų fizinį aktyvumą – po 2–3 savaičių grįžti į darbą, sportuoti“, – privalumus vardijo gydytojas urologas.
Ligoninėje atliktos pirmosios robotinės urologinės operacijos - iš šlapimtakio pašalintas akmuo (pieloureterolitotomija), radikalios prostatektomijos. Pacientų pooperacinė būklė buvo gera ir jie gana greitai išrašyti į namus.
Susitvarkė su iššūkiais
„Ligoninėje įdiegus šiuolaikiškiausią robotinės chirurgijos technologiją, anesteziologinei tarnybai atsiranda nauji iššūkiai. Galima teigti, kad su jais susitvarkėme sėkmingai.
Pirmos robotinės operacijos metu atlikta endotrachėjinė nejautra, taikant hemodinamikos monitoravimą, kurios tikslas užtikrinti paciento saugumą operacijos metu ir sudaryti tinkamas sąlygas chirurginei operacijai, panaudojant robotinę technologiją, atlikti. Visų operacijų anestezijos procesas praėjo sklandžiai, pooperacinė pacientų būklė buvo gera“, – džiaugėsi ligoninės gydytoja anesteziologė-reanimatologė Geda Klimavičiūtė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...