Pasak jo, norint atverti žurnalistams trūkstamus duomenis apie buvusius nekilnojamojo turto savininkus ir įmonių akcininkus, Seimas turėtų pakeisti įstatymą, o teisingumo ministras – pakoreguoti įsakymą.

„Jeigu tokie sprendimai būtų priimti, mes tikrai papildytume jau dabar galiojančias sutartis su žiniasklaida šitais punkteliais, o techniškai įgyvendinti šį sprendimą Registrų centras pasiruošęs jau šiandien“, – interviu BNS antradienį sakė S. Urbanavičius.

S. Urbanavičius taip pat sakė, kad viešojoje erdvėje neatsakyti klausimai dėl susisiekimo ministro Roko Masiulio skirtų Registrų centro valdybos narių diskredituoja įmonės reputaciją, tačiau tvirtino valdybos darbu esąs patenkintas.

– Esate žinomas kaip viešo dėmesio nelabai mėgstantis žmogus. Kiek jums tiek šis interviu, tiek šis postas yra lipimas per save, o kiek jau pripratote?

– Kaip žinia, tai jau trečia organizacija, kuriai tenka vadovauti ir, ko gero, prieš tai rinkausi tokį kelią, kad nebūčiau organizacijos veidu. Teisėsaugos institucijoje priėmiau sprendimą, kad veidas būtų darbai. O dabar, patinka ar nepatinka, pareigos įpareigoja bendrauti, atstovauti institucijai. Ši įmonė, kurioje dabar dirbu, nėra nevieša, tai valstybinė įmonė, tad viskas tvarkoje.

– Praėjusią savaitę delfi.lt sakėte, kad e. sveikatos sistema yra saugi ir trūkumai, kurie yra jums žinomi, susiję su grėsmėmis nutekėti asmens duomenims, yra pašalinti. Ar per šią savaitę nenustatėte naujų spragų?

– Nustatėme, bet patys tvarkome. Apie tas spragas, kurias kalbate, plačiai nuskambėjo ir gali susidaryti vaizdas, kad jų yra labai daug. Bet kiek aš suskaičiuoju, jos yra, ko gero, trys. Jos yra sutvarkytos ir uždarytos šiai dienai. Bet vėlgi, mes toliau ir patys, suprasdami, kokia svarbi yra šita sistema visiems Lietuvos žmonėms, kad tai yra mūsų vienas iš prioritetinių darbų, nuolat tikriname ir nuolat ieškome tų galimybių, per kurias galėtų būti prieinami kažkokie duomenys.

Tai tokių galimybių, deja, ir patys nustatome, kai kurias labai greitai pašaliname, kai kurios galbūt užtrunka. Labai džiugu, kad po to viešo aptarimo sulaukėme ir žmonių pagalbos: turime atvejį ir naudodamasis proga noriu jam dar kartą padėkoti, pilietiškas žmogus turbūt išgirdęs viešai rado vieną spragą, mums pasakė kelią, mes ją susitvarkėme, uždarėme, toliau su juo konsultuojamės.

– Bet jo nepersekios teisėsauga?

– Ne, bet jis tiesiog pasakė apie spragą nustatyta tvarka, informavo, kad yra tokia galimybė, bet nėjo kitu keliu, neatskleidinėjo duomenų. Bet tiek žmonių pagalba, tiek patys, suvokdami svarbą, užsakėme ir išorinį auditą.

– O per kiek laiko bus atliktas technologinis auditas?

– Tai mėnesių reikalas. Dabar vyksta procedūros pirkimas. Jis pats netruks ilgai, mes apie rezultatus, be jokios abejonės, informuosime.

– Užsiminėte apie vieną pilietišką žmogų, kuris jums pranešė apie spragą, kurią, kaip suprantu, jau uždarėte. Bet kaip vertinate situaciją dėl kito panašaus žmogaus Dariaus Povilaičio,  kuris irgi pranešė, bet jam gresia teisėsaugos įtarimai?

– Iš vienos pusės, mes patys suprantame, kad tas santykis tarp pranešėjų apsaugos, kur turime naują pranešėjų apsaugos įstatymą, dar iš tikrųjų tokius pirmus žingsnius (žengia – BNS) ir nėra visuomenėje taip populiaru pranešti ir tai vertinti kaip pilietinę pareigą, ne kaip kažkokį negatyvų veiksmą. Tai tas santykis turi nusistovėti ir turi būti aiškus, įstatymų leidėjas turi sureguliuoti ir tokius atvejus.

Aišku, kad jo ketinimai nebuvo piktybiški, bet deja, esame tokiame reglamentavime: mes informavome vienus, kažkas informavo kitus, nuėjo informacija iki policijos, jie irgi pažiūrėjo, kad yra nusikaltimo požymiai. Tai turi sureguliuoti įstatymų leidėjas.

Nes šiandien žmogus kreipėsi, ko gero, kitu keliu negu nustatyta, jis šiek tiek daugiau atsiskleidė tuo būdu, bet aišku, kad jo ketinimai nebuvo piktybiški, bet deja, esame tokiame reglamentavime: mes informavome vienus, kažkas informavo kitus, nuėjo informacija iki policijos, jie irgi pažiūrėjo, kad yra nusikaltimo požymiai. Tai turi sureguliuoti įstatymų leidėjas.

– O valstybė padarė klaidą taip sureaguodama? Ir čia ne tik apie asmenis ir institucijas, bet apie apskritai bendrą kontekstą: būtent taip sureaguodama dėl to pranešimo?

– Tai gal bus paskata susitvarkyti šitoje vietoje ir sureguliuoti šiuos dalykus. Sunku spręsti, nes nežinau daug dalykų, bet kiek iš viešos erdvės galiu spręsti, tikėtina, ta byla nebus perspektyvi teismine prasme, nes visi suprantame, kad žmogus neturėjo tokių ketinimų. Manau, kad atlikus tam tikrą eilę veiksmų bus priimti palankūs šiam pranešėjui sprendimai. Bet ši situacija iškėlė į viešumą daug tvarkytinų dalykų.

– Prieš savaitę taip pat sakėte, kad jei matysite pagrindą dėl tų e. sveikatos sistemos spragų, sieksite ir žalos atlyginimo iš sistemos kūrėjų. Ir sakėte gana nekonkrečiai, kad pagrindą lyg ir matote, bet sprendimų kol kas nėra. Tai kada paaiškės tie sprendimai?

– Mes kalbėjome apie skirtingus dalykus. Šiai dienai yra atliktas vienas auditas e-sveikatos (dėl sistemos kūrimo aplinkybių – BNS) ir dabar mūsų specialistai vertina audito rekomendacijas. Jei po vertinimo bus pagrindas, tikrai mes kalbėsime ir apie atsakomybės klausimą – ar mūsų darbuotojų, ar projekto partnerių įgyvendinimo, ūkio subjektų, taip pat ir žalos atlyginimo aspekto: jei bus įvardyta, kad yra žala ir bus pagrindas jos išieškojimui, galiu užtikrinti, kad mes tą darysime, bet palaukime.

– Kiek palaukime?

– Viskas paaiškės apie lapkričio mėnesį. Ši mano išsakyta pozicija galioja ir dėl ateinančio audito dėl duomenų apsaugos spragų. Jeigu bus akivaizdžios spragos dėl neatliktų darbų, netinkamai atliktų darbų, jeigu teisininkai įvertins, kad yra pagrindas spręsti žalos išieškojimo klausimą, tai mes taip pasielgsime, apie tai negali būti nė kalbos.