- LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Pamenu, kai 2005 m. teko pirmąkart grįžti iš Afganistano, pagalvojau – „ačiū Dievui, kad gimiau moterimi Europoje, Lietuvoje“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Teisė žinoti“ sakė Seimo nacionalinio saugumo komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė.
Tuo metu Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas siūlo neleisti Lietuvoje viešose dėvėti musulmoniškų veidus dengiančių šydų. Pasak A. Paulausko, tai gali kelti grėsmę šalies saugumui, ir bręstančiai situacijai reikia rengtis dabar, laukiant galimų imigrantų, o ne pradėti galvoti, kai jų bus keliskart ar keliasdešimt kartų daugiau.
Apie tai, su kokiomis problemomis susiduria musulmoniškose visuomenėse gyvenančios moterys ir vaikai , „Teisės žinoti“ laidos žiūrovai galėjo susidaryti įspūdi pažiūrėję filmo „Honor Diaries“ ištraukas. Filmo tikslas, kaip teigia jo kūrėjai, – įveikti tylos sieną aplink „garbės prievartą“ moterų ir mergaičių atžvilgiu musulmoniškose bendruomenėse. Filme kalbinamos moterų ir vaikų teisių gynėjos, pažįstančios musulmoniškų kraštų papročius iš asmeninės patirties, aptaria sunkią moterų ir mergaičių padėtį juose.
„Pati religija – puikus dalykas, tačiau, kai ji persipina su valdymo sistema, kai yra politizuojama, ji gali tapti pavojinga. Mačiau, kaip tai atsitiko mano gimtajame Irane, kuris po revoliucijos akimirksniu virto teokratija“, – kalba iš Irano kilusi Nazanin Afshin-Jam .
Filmo žiūrovai sužino, kad musulmonų praktikuojamas moters genitalijų nupjovimas dažniausiai atliekamas nesulaukus lytinės brandos. Kai kurioms mažoms mergaitėms visiškai pašalinamas klitoris, taip saugant nekaltybę.
„Yra nupjaunamas klitoris, lytinės lūpos, visiškai užsiuvama vagina, – sako Ayaan Hirsi Ali. „Moterų genitalijų luošinimas nėra propaguojamas jokioje islamo formoje. Jis neminimas Korane, tačiau yra plačiai paplitęs kai kuriose musulmonių visuomenėse“, – patikslina kita filmo herojė – Quanta Ahmed.
„Jis paplinta visur pasaulyje, kur persikelia musulmonai, – apie žiaurų paprotį sako Ayaan Hirsi Ali. – Tai gali tapti nukraujavimo, nevaisingumo ir infekcijų priežastimi. Tai negali būti palyginama su vyrų apipjaustymu. Moterims tai daroma, kad būtų apribotas jų seksualumas.“
„Teisėje žinoti“ parodytoje filmo ištraukoje pasakojama apie dešimtmetę mergaitė, kuri, visai dar vaikas, buvo priversta ištekėti ir jau yra išsiskyrusi. Buvusio vyro ji buvo mušama ir žeminama. „Nenorėjau su juo miegoti, tačiau jis mane privertė“, – prisimena žiaurių papročių auka. Ji buvo mušama ir prievartaujama, bet jos vyras sulaukė ne baudžiamosios atsakomybės, o piniginės kompensacijos.
Vis dėlto migraciją tiriantis mokslininkas iš Etninių tyrimų instituto Karolis Žibas įsitikinęs, kad Lietuvoje gyvenantys musulmonai grėsmės nekelia ir kad čia minėtos žiaurios tradicijos neplis „nei artimiausiu, nei tolimiausiu metu“.
Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 9 iš 10 didžiausios lyčių nelygybės šalių – musulmonų dominuojamos valstybės. JT duomenimis, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių parlamentuose moterys užima vos 7 proc. vietų. 85 proc. Afganistano ir 40 proc. Egipto moterų yra neraštingos. JT duomenimis, nuo 1989 m. Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose suluošinta mažiausiai 125 mln. moterų ir mergaičių.
„Gelbėti karo pabėgėlius, ką Lietuva rengiasi daryti kartu su visa ES, manau, mes turime. Bet ar mes, Lietuva, turime savo poziciją dėl migracijos? Nemanau, kad turime atverti vartus ir pakartoti tas klaidas, kurias ES valstybės darė prieš keletą dešimtmečių, kai susidarė įspūdis, jog galime pakeisti, perauklėti visą pasaulį“, – laidoje „Teisė žinoti“ teigė R. Juknevičienė.
Ji priminė, jog lietuviai patys išgyveno situaciją, kai reikėjo bėgti nuo karo, tačiau pažymėjo, kad atvykėliai turi gerbti juos priglaudusių kraštų tradicijas: „Mūsų karo pabėgėliai 1944 m. užplūdo Europą, ir daugybė lietuvių rado prieglobstį nuo mirties. Turime turėti tą istorinę atmintį. Tačiau tikrai negalime atverti vartų taip, kad kiti atvažiavę žmonės negerbtų mūsų.“
Parlamentarės teigimu, atvykstantys į Lietuvą žmonės turi pajusti mūsų svetingumą, tačiau laikytis mūsų tradicijų. „Kai būdavau Afganistane, Pakistane, Saudo Arabijoje, aš tikrai gerbiau jų papročius: jokių trumpų rankovių, jokių petnešėlių. Manau, tie žmonės, kurie čia gyvens ir dabar gyvena, gerbs mūsų tradicijas, mūsų moterų gyvenimo būdą“, – svarstė konservatorė.
Ji stebėjosi lietuviais, kurie, išvykę į Norvegiją, nesuvokia Norvegijos taisyklių – kad negalima mušti vaikų ir girtauti jų akivaizdoje, rodyti vaikams seksualinių vaizdų ar vėluoti į darželius. „Jei vyksti ten gyventi ir dirbti, tai turi laikytis tų taisyklių. Lygiai taip ir mes savo tradicijas turėsime išsaugoti. Aš, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, noriu, kad čia būtų Lietuva, kad po kurio laiko nebūtų nei Pakistanas, nei Afganistanas. Ir lygiai taip Afganistane niekad nebus Lietuvos“, – tvirtino parlamentarė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją4
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...