Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė pritaria šiai minčiai, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad savivaldybės atlieka viešojo administravimo funkcijas, iš kurių daugelis nėra tiesiogiai susiję su verslu, tai ir ikimokyklinio bei mokyklinio ugdymo organizavimas, socialinės paslaugos ir t. t.

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) trečiadienį regionų plėtros tema surengtoje diskusijoje kalbėjęs R.Dargis teigė, kad regionų ateities koordinavimas turėtų būti gerokai didesnis, nes skirtingoms ministerijoms įgyvendinant skirtingas savo programas investicijos būna panaudojamos netikslingai, nepasiekiant maksimalios naudos.

„Koordinacija valstybėje, ypač regionų ateities, šiandien turėtų būti gerokai didesnė. VRM, kuri atsakinga iš esmės už regionų plėtrą, valdo labai mažą dalį finansų, kurie turi poveikį regiono ateičiai. Milžiniškos lėšos eina per Ūkio, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijas, bet formuojant politiką jos nebekoreliuoja, ir tada tu pamatai, kad kartais regionas daro nesubalansuotas investicijas į tuos dalykus, kurie ateities nelabai turi, ir savivaldos dalyvavimas čia menkas“, – po diskusijos žurnalistams sakė R.Dargis.

Anot jo, sprendžiant plėtros klausimus savivaldoje reikėtų daugiau įtraukti ir verslą, kad jis dalyvautų kuriant bendrą viziją, kuria kryptimi turi vystytis regionas, o savivaldybėms – suteikti daugiau galių priimti sprendimus.

„Reikia stiprinti savivaldybės ir gebėjimus, ir strateginio planavimo dalykus, koordinuoti pinigų atėjimą, prisitraukti verslą, kalbėti apie tai, kaip jis mato perspektyvą miesto, tada mes turėtumėme su tais pačiais pinigais rezultatą radikaliai kitokį, nes protingai sudėti pinigai padarytų mus patrauklesnius investicijoms, gyventojų neišvažiavimui, o ir grįžimui, ir galėtume jau kalbėti apie gyvenimo kokybę – kas žmogui bus iš to“, – kalbėjo pramonininkų atstovas.

Savivaldybių asociacijos direktorė R.Žakaitienė teigė, kad savivaldybės sutiktų prisiimti daugiau galių ir atsakomybės, bet „visada reikia galvoti, kokia savivaldybių paskirtis, ką reglamentuoja įstatymas“.

„Iš tiesų tai, kad bus daugiau verslo, daugiau dirbančių žmonių, didės gyventojų pajamų mokestis, labai svarbu savivaldybėms. Kita vertus, savivaldybė – viešąjį administravimą ir paslaugas užtikrinanti (institucija) tos teritorijos gyventojams. Ir ne vien viskas per verslo skatinimą ir atėjimą gali būti, nes savivaldybė turi pasirūpinti ir ikimokyklinėmis įstaigomis, ir mokyklomis, ir infrastruktūra, gatvėmis, šildymu, vandeniu ir visais kitais klausimais“, – po diskusijos žurnalistams R.Dargio siūlymus komentavo R.Žakaitienė.

„Mes labai sutinkame, kad savivaldybių teisių išplėtojimas ir galimybės joms priimti daugiau sprendimų – be galo sveikintina, bet šiandien Lietuvoje turime situaciją, kad Nacionalinės pažangos programa, regioniniai dokumentai, viskas eina nuo centrinių organizacijų, ministerijų, ministerijos kuruoja ir regioninės politikos dokumentus, t. y. labai daug taisyklių nuleidžiama, pagal kurias savivaldybės turi veikti ir įgyvendinami projektus“, – sakė LSA direktorė.

Iš Europos Sąjungos paramos lėšų 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu mažiau išvystytų regionų plėtrai skirta 4,6 mlrd. eurų.