- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš šimtą metų prasidėjo didysis proveržis Lietuvos atsinaujinime. Naujovės, kurios dabar atrodo savaime suprantamos, XX pradžioje visiškai pakeitė visuomenės gyvenimą, inovacijų konferencijoje pasakojo istorikas, Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Kulikauskas.
Pasak istoriko, XIX a. - XX a. pradžios lietuvių bruožai istorikų apibūdinami taip: įtarumas, niūrumas ir pomėgis bylinėtis, kraštutinis individualizmas.
„Lietuviai nenoriai eidavo į bendrus projektus, ką gaudavo, tučtuojau išsidalindavo, susiginčydavo. Sakoma, kad XX a. pradžioje lietuviai gyveno kaip žirniai maiše: gyveno vienas prie kito, bet kiekvienas kas sau, atidarius maišą pabirdavo kaip žirniai“, - pasakojo G. Kulikauskas.
Anot istoriko, lietuviui buvo būdinga, kad gavęs sklypą būtinai apsitvers tvora, atsiskirs.
„Tas pats išlikę ir dabar. Noras gyventi kas sau būdingas lietuviui“, - komentavo G. Kulikauskas.
Lietuviams, istoriko teigimu, buvo būdingas žemės kultas, meilė - nors ir savininkiška - miškui. Žemė garantavo išgyvenimą, miškas - išteklius statyboms.
Sakoma, kad XX a. pradžioje lietuviai gyveno kaip žirniai maiše: gyveno vienas prie kito, bet kiekvienas kas sau, atidarius maišą pabirdavo kaip žirniai.
„Jeigu su ūkiu viskas gerai, nėra skolų - vadinasi, gyvenama laimingai. Buvo labai būdinga paniška skolų baimė, nes negalėjimas sumokėti skolų reikšdavo išvarymą iš žemės, nusavinimą“, - kalbėjo G. Kulikauskas.
Vis dėlto net taip apibūdinami lietuviai priėmė naujoves. Tiesa, bet kokioms naujovėms priešinosi vyresnė karta, bet jaunimas, dažnu atveju - pamatęs pasaulio, grįžęs iš emigracijos, - skatino inovacijos krašte, pasakojo G. Kulikauskas.
Istoriko teigimu, XIX a. lietuviui pakako maldaknygės, kalendoriaus, kai kuriems - laikraščio. XIX a. pab. laikraščius prenumeravo buvę emigrantai, pasaulio matę žmonės. Tarpukario Lietuvoje tai jau buvo įprastas dalykas.
Pasak istoriko, XX a. pradžioje į Lietuvą atėjo plūgai, kurie pakeitė žagres. Tai taip pat vienas ryškių pokyčių. Po plūgų 1925 m. jau atsiradę akėčios. Žagrės jau laikytos atsilikimo simboliu. Techninį progresą rodė, kai žmogus nusipirkdavo kuliamąją.
„Ūkiuose trūko darbo rankų, nes buvo ne ką mažesnė emigracija nei yra dabar. Dėl to kuliamosios buvo didelė pagalba“, - sakė G. Kulikauskas.
XIX a. kaimai buvo gatviniai, užsidegus vienai trobai, dažnai supleškėdavo visos. XX a. kaimai išskirstyti į viensėdijas.
Ūkiuose trūko darbo rankų, nes buvo ne ką mažesnė emigracija nei yra dabar.
„Didelė naujovė buvo - „nedegamosios trobos“. Jos tiesiog plytinės, bet buvo laikomos didele naujove, nes manyta, kad jos apsaugotos nuo gaisro“, - pasakojo G. Kulikauskas.
XIX a. smerktinas dalykas buvo prekyba, nes ši veikla buvo per arti pinigų, dėl to nederama. XX a. pradžioje pradėjo daugėti vadinamųjų vartotojų parduotuvių. Atsirado pirmas saldainių fabrikas „Birutė“.
„Aktyviausi ieškotojai buvo jaunimas. Jie norėjo gyventi geriau, gyventi kitaip. Jie turėjo didesnius kultūros reikalavimus, norėjo daugiau pinigų. Jaunimas vykdavo į Ameriką, jeigu negaudavo žemės, kad galėtų išgyventi. Iš išvykusių jaunuolių, kai sugrįždavo, būdavo vieni aktyviausių visuomenėje. Jie laužė stereotipus, parvežė į Lietuvą teigiamą požiūrį į amatus“, - sakė istorikas.
Pasak G. Kulikausko, iš blogos vidinės situacijos, nevilties emigravę ir grįžę jauni žmonės padarė vieną didžiausių poveikį, kad pasaulyje vykstantys pokyčiai ateitų ir į Lietuvą.
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Eugenijus Butkus inovacijų konferencijoje sakė, kad Lietuvoje kartais neįvertinamos inovacijos, kurios nėra technologinės. „Tačiau jos visuomenės gyvenimui ne mažiau svarbios. Socialinio modelio įgyvendinimas irgi buvo inovacija“, - pažymėjo ministrės patarėjas.
Pasak E. Butkaus, Lietuva, nors ir ne taip sparčiai, kaip norisi, kopia į viršų reitinguose - mokslo, švietimo, verslo indėlio į inovacijų kūrimą.
„Jaunimas tiesiog dega patekę į aplinką žmonių, kurie yra inovacijų lyderiai. Juos „veža“ tos idėjos, prie kurių įgyvendinimo jie gali prisidėti. Linkiu, kad ši tendencija tik stiprėtų“, - sakė E. Butkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius3
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų8
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas7
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...