Quantcast

Prezidentė išsaugojo Lietuvos pilietybę Toronto universiteto profesoriui

Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsaugojo Lietuvos pilietybę Toronto universiteto profesoriui Artūrui Petroniui, nors jam buvo suteikta Kanados pilietybė.

Šalies vadovės spaudos tarnyba BNS informavo, kad akademikui pilietybė išsaugota „dėl ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei“.

Įstatymų pataisos dėl galimybės išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos pilietybę dėl ypatingų nuopelnų įsigaliojo pernai liepą.

Nuo tada pilietybė už ypatingus nuopelnus buvo išsaugota Italijoje gyvenančiai dviratininkei Dianai Žiliūtei-Maria (Marijai). Tuo metu pilietybė nebuvo išsaugota Islandijos pilietei rankininkei Ramūnei Pekarskytei ir Vokietijos pilietybę turinčiai kompozitorei Eglei von Engeln.

Prašymą išsaugoti Lietuvos pilietybę yra pateikęs ir Jungtinių Valstijų pilietybę turintis šiuolaikinio meno kūrėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Žilvinas Kempinas. Dėl šio prašymo sprendimas dar nėra priimtas.

Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

Pataisas dėl dvigubos pilietybės ypač nusipelniusiems asmenims prezidentė D. Grybauskaitė pasiūlė paaiškėjus, kad JAV piliečiu tapęs buvęs garsus krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas neteko Lietuvos pilietybės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kokia strategija dabar reikalinga Lietuvai? Darbo našumas per vieną darbo valandą Lietuvoje krenta. Kadangi katastrofiškai trūksta gerų darbuotojų, tai algos Lietuvoje kyla. Tampame nekonkurencingi pasaulinėje rinkoje. Ką daryti? Reikia mokytis vystyti pramonės strategiją, kaip tai daro Jungtinės Karalystės vyriausybė. "Pramonės strategija yra pastangos padidinti Jungtinės Karalystės darbuotojų produktyvumo lygį - darbo našumas per vieną darbo valandą ekonomikoje, kuris nuo finansų krizės išliko stabilus ir atsilieka nuo kitų pramoninių šalių. Jungtinės Karalystės konservatorių vyriausybė pažadėjo iš esmės padidinti šalies išlaidas moksliniams tyrimams per ateinančius eilę metų: nuo 1,7% BVP 2015 m. iki 2,4% 2027 m.

Kęstas

Kęstas portretas
(Palyginimui, Vokietija jau išleidžia 2,9 % BVP moksliniams tyrimams, JAV - 2,8%). Jungtinėje Karalystėje nėra šauktinių, talentingas jaunimas gali susikaupti rimtam darbui šiuolaikinėje ekonomikoje [1]." Lietuvoje išlaidos moksliniams tyrimams sukasi apie gėdingus 0,79 proc. šalies BVP. Paradoksalu, kad Lietuvoje svarstoma branduoliniam karui su Rusija paskirti daugiau negu 2% BVP, nukreipiant visus jaunuolius po mokyklos tarnauti šauktiniais. Kaip mūsų jaunuoliai po to konkuruotų su Jungtinės Karalystės jaunuoliais šiuolaikinėje ekonomikoje? Priminsime, kad po NATO branduolinio karo su Rusija neliktų nei Rusijos, nei NATO, nei Lietuvos. Aiškiai Lietuvos valstybės vadovai nesusigaudo, kas dabar svarbiausia Lietuvai. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

prezidentei

prezidentei portretas
visai kvankt...
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių