- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyventojų ir institucijų pozicija, kuris – žiemos ar vasaros – laikas turėtų likti Lietuvoje, paaiškės jau šiemet, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
„Šiuo metu Susisiekimo ministerija vykdo reprezentatyvią apklausą (...) mėnesio pabaigoje pamatysime, ką mano Lietuvos gyventojai. Manome, kad per šį mėnesį pabaigsime viešąsias konsultacijas ir galėsime apibendrinti tuos duomenis. Jau per šiuos metus mes tą nuomonę turėtume turėti, ką vis dėlto mano Lietuvos žmonės, ar vasaros, ar žiemos laikas yra labiau priimtinas mūsų valstybei“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Masiulis.
Anot jo, Europos Sąjungai (ES) diskutuojant, kokį laiką pasirinkti, be Lietuvos, tik Suomija „su apsisprendimu juda greitai“, tad jis abejojo, kad galutinis sutarimas galėtų būti pasiektas per dvejus metus. Anot jo, šiuo metu aiškią poziciją, jog norėtų taikyti vasaros laiką, yra pateikusi Vokietija.
„Variantas, kurį austrai, kaip pirmininkaujantys Europos Sąjungai, pasiūlė, pabaigti šį klausimą 2021 metais, nežinau, ar yra pasiekiamas matant, kaip lėtai judą Europos Sąjungos šalys“, – kalbėjo jis.
R. Masiulis viešumoje vyraujantį gyventojų palankumą vasaros laikui vertina kaip jų „emocinį prisirišimą“ prie šiltesnio metų laiko.
„Deja, žiema ateis ir bus žiema. Iš kitos pusės, žiemos laikas yra mūsų astronominis laikas“, – sakė jis.
Ministras taip pat ragina institucijas aktyviau dalyvauti antradienį vyksiančiose konsultacijose su Susisiekimo ministerija. Jų rezultatai bus panaudoti tariantis su kaimyninėmis šalimis bei galutinai apsisprendžiant, kurį laiką pasirinkti. Apklausose be susisiekimo sektoriaus atstovų dalyvaus medikai, žemdirbių atstovai.
Apklausos rodo, kad didžioji dauguma – 84 proc. – ES gyventojų norėtų atsisakyti sezoninio laiko keitimo.
Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.
Ekspertai kol kas neapsisprendė
Sveikatos apsaugos ir švietimo ekspertai sutaria, kad praktikos sukioti laiką kiekvieną pavasarį ir rudenį derėtų atsisakyti, tačiau bendro sutarimo, kurį laiką – vasaros ar žiemos – pasirinkti kaip nuolatinį, kol kas nėra.
Pirmadienį prasidėjo dvi dienas trunkančios apskrito stalo diskusijos, kuriose ministerijų atstovai ir ekspertai diskutuoja dėl nuolatinio laiko pasirinkimo. Dalis ekspertų teigia, kad natūralesnis Lietuvai būtų žiemos laikas.
„Tyrimai rodo, kad vietos laikas Lietuvoje yra arčiau žiemos. Tai nėra tobulai pataikyta, bet tas laikas mums yra labiau tradicinis“, – BNS sakė psichologas Remigijus Auškelis.
Pasak jo, pasirinkus žiemos laiką, žmonės adaptuotųsi gana greitai, todėl itin ankstyvi rytai vasarą didele problema netaptų.
Tyrimai rodo, kad vietos laikas Lietuvoje yra arčiau žiemos. Tai nėra tobulai pataikyta, bet tas laikas mums yra labiau tradicinis.
„Vienareikšmiškai manau, kad sukioti (laiko – BNS) nebereikia, nes apčiuopiamos ekonominės naudos nėra nustatyta. Tuo tarpu psichologiškai žmonės patiria diskomfortą, ypač pavasarį, kai vaikams reikia pradėti visa valanda anksčiau keltis. Tyrimai rodo, kad (adaptacija – BNS) vaikams trunka apie 2-3 savaites, suaugusiems – gal kiek trumpiau“, – BNS kalbėjo psichologas.
Už žiemos laiką pasisako ir Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjas Almantas Kranauskas, tačiau jis savo poziciją grindžia politiniais motyvais.
„Labai svarbus yra politinis aspektas – manau, kad Lietuva, kaip ir visa Europa, turėtų būti toje pačioje laiko juostoje. Kiek girdėjome šiandien, Europos gyventojai labiau renkasi vasaros laiką, Lietuvos gyventojai labiau norėtų žiemos laiko. Tokiu atveju praktiškai visa Europa turėtų vieningą laiką ir būtų patenkinti tiek Lietuvos, tiek Europos gyventojai“, – BNS sakė A. Kranauskas.
Tačiau, jo teigimu, sveikatos požiūriu didelio skirtumo tarp vasaros ar žiemos laiko nėra.
„Sveikatai įtakos čia tikrai nematau. Buvo atlikta didžiulė higienos instituto mokslinė apžvalga – nebuvo įrodyta, kad nuo vieno ar kito laiko būtų kažkoks poveikis sveikatai. Blogiau yra tai, kad kaitaliojama (laikas – BNS) – tai išmuša žmones iš ritmo“, – sakė A. Kranauskas.
Tuo metu sveikatos mokymų prevencijos centro atstovė Aida Laukaitienė pasisako už vasaros laiką, nes tai esą padėtų pailginti buvimą lauke, ypač vaikams.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad šviesus laikas vakare ragina žmones aktyviau leisti laiką, daugiau sportuoti. Kitas labai svarbus argumentas – žiemą prailgintas šviesusis laiko tarpas sumažina eismo įvykių tikimybę. Tai labai svarbu būtent vaikams – mes prisidėtume prie sužalojimų mažinimo“, – BNS sakė A. Laukaitienė.
Pasak jos, ilgiau popiet trunkantis šviesusis paros metas leistų tiek vaikams, tiek suaugusiems daugiau laiko praleisti šviesoje.
Apklausos rodo, kad didžioji dauguma – 84 proc. – ES gyventojų norėtų atsisakyti sezoninio laiko keitimo.
Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.
Diskusijos dėl nuolatinio laiko pasirinkimo tęsis pirmadienį ir antradienį. Vėliau jose dalyvaus žemės ūkio, ūkio, socialinės apsaugos ir darbo, aplinkos, susisiekimo ir energetikos ministerijų atstovai.
Jų rezultatai bus panaudoti, tariantis su kaimyninėmis šalimis bei priimant galutinį sprendimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-355
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas2
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius7
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti5
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...