- Ingrida Steniulienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Reformuojant policiją ir daugiau dėmesio skiriant policijos reagavimo greičiui į pranešimus apie nusikaltimus, mažiau dėmesio tenka prevencinei funkcijai, konstatavo Vidaus reikalų ministerija.
„Savivalda ir socialiniai darbuotojai prevencinio darbo apimčių neišplėtė. Atsirado tam tikras vakuumas“,– rašoma VRM išvadose.
Ministerija siūlo parengti naujas, pareigūnų kvalifikaciją išplečiančias mokymo programas, skirtas apmokyti dirbti policijos pareigūnus pagal naują kriminalinės ir viešosios policijos modelį.
Nors nebuvo numatyta pertvarkos tiksluose, didėja atlygis žemiausios grandies pareigūnams, tuo metu patirtį turinčių policininkų atlyginimai neaugo.
„Tai kelia įtampą pareigūnų bendruomenėje. Įtampos kyla ir dėl reikalavimo pareigūnams tapti universalesniems per trumpą laikotarpį“, – teigia VRM.
Taip pat ministerija konstatuoja, kad išeinant vidurinės grandies patyrusiems pareigūnams, atsiranda kompetencijos spragos, todėl didėja rizika, kad gali būti klaidingai kvalifikuojamos ir registruojamos, nusikalstamos veikos, atsainiau atliekami pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ilgainiui gali mažėti išaiškinamų nesunkių nusikaltimų skaičius.
Dabar Lietuvoje yra 8280 policininkų, tai yra 7 proc. mažiau nei pernai. Policijos vadovybė teigia, kad policininkų šalyje mažėja, nes mažėja gyventojų. Be to, mažėja užregistruotų nusikalstamų veikų, tačiau gali būti, kad realiai nusikaltimų nemažėja, tokią statistiką gali lemti netinkamai registruojami įvykiai.
Nepaisant šios kritikos, policijos reforma bus tęsiama, nes yra naudinga. Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas sako, kad ši reforma bus pavyzdys, kaip turi persitvarkyti kitos institucijos. Pasak ministro vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno, tokio pobūdžio reformos bus vykdomos ir kitose VRM pavaldžiose statutinėse įstaigose.
„Policijos reforma bus pavyzdys ir dėl klaidų, ir dėl iššūkių, ir dėl laukiamų rezultatų“, – sakė ministras.
Jis teigė, kad vertinant policijos reformą, analizuoti statistiniai duomenys, atliktos sociologinės apklausos, bendrauta su policininkais ir prokurorais tiesiogiai.
„Policijos reforma turėjo naudingų pokyčių. Matome akivaizdžius rezultatus, kad greičiau reaguojama į įvairius nusikaltimus. Akivaizdžiai matome padidėjusį pareigūnų skaičių gatvėje. Taip pat reikėtų pasidžiaugti, kad pareigūnams pakilo darbo užmokestis“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė vidaus reikalų ministras.
Matome akivaizdžius rezultatus, kad greičiau reaguojama į įvairius nusikaltimus. Akivaizdžiai matome padidėjusį pareigūnų skaičių gatvėje. Taip pat reikėtų pasidžiaugti, kad pareigūnams pakilo darbo užmokestis.
Įvertinusi grėsmes, kiekvieną ketvirtį policija turės pristatyti ministerijos padaliniams ataskaitas apie reformos eigą. Už rezultatus bus atsakingas policijos vadovas ir jo komanda.
„Aš tikiu tuo, kad darau, aš asmeniškai domiuosi, vykstu į policijos komisariatus, patruliuoju kartu su policijos pareigūnais. Girdžiu, ką reikia keisti ir daryti kitaip. Būti pionieriais sunku, kai kada užlipame ant grėblio“, – tikino policijos vadovas.
Kaip gerą policijos reformos rezultatą jis nurodė įvykį Tauragės rajone, kai paimti vaikų iš girtaujančios šeimos atvyko net trys policijos ekipažai.
„Įsivaizduokite tų vaikų situaciją – ar tiems vaikams reikia ištyrimo? Reikia, kad atvyktų, juos užstotų ir iš šeimos paimtų. Paskui mes ištirsime“, – sakė L.Pernavas.
Pernai pradėtą policijos reformą vidaus reikalų ministru tapęs E.Misiūnas buvo pristabdęs argumentuodamas, kad reikia objektyviai įvertinti jos naudą. Policijos departamento veiksmus, sulaukusi profesinių sąjungų skundų, spalį sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Policijos vadovybė reformos ėmėsi pernai, sakydama, kad tai padidins visuomenės saugumą, patruliuojančių policininkų skaičių ir gerins pareigūnų darbo sąlygas. Pradėta jungti viešąją ir kriminalinę policiją komisariatuose, atsisakoma budėtojų, taip mažinant kabinetuose dirbančių pareigūnų skaičių.
Reformai priešinosi pareigūnų profesinės sąjungos. Anot jų lyderių, pareigūnai pasigenda aiškumo, kokie departamentų padaliniai ir kaip veiks po reorganizacijos, kokie yra vertinimo kriterijai norintiesiems eiti naujas pareigas. Esą dalis asmenų į pareigas perkeliami nepaisant to, kad neatitinka reikalavimų. Profsąjungų atstovų teigimu, pavyzdžiui, tyrėjams priskiriamos naujos funkcijos – užtikrinti viešąją tvarką ir patruliuoti, nors jie tam nėra parengti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės5
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną4
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks3
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną6
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...