- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsižvelgdama į regionuose didėjantį dviejų ar daugiau dalykų mokytojų poreikį, Švietimo ir mokslo ministerija nuo rugsėjo 1 d. finansuos pedagogų, norinčių mokyti antro dalyko, studijas.
Iki birželio pradžios vyko mokytojų atranka į studijas aukštosiose mokyklose, kur galės įgyti papildomų dalykinių kompetencijų. Daugiausia paraiškų (80) sulaukta į ikimokyklinio ugdymo studijų programą.
Per ateinančius trejus metus numatoma finansuoti per 820 tokių studijų vietų, vien šiemet apie 380. Mokytojų studijų projektui „Tęsk“ skiriamas tikslinis finansavimas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.
„Daugiausia paraiškų šiemet pateikta į ikimokyklinio ugdymo studijų programą, kadangi artimiausiu metu didžiausias bus ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, taip pat fizikos, chemijos, matematikos, informatikos specialistų poreikis, - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. - Galimybė mokyti dviejų ar daugiau dalykų ypač aktualu nedidelėse regionų mokyklose, kuriose mokytojų darbo krūviai maži, o mokyklose trūksta tam tikrų sričių specialistų“.
Į matematikos krypties studijų programą sulaukta 13 paraiškų, informatikos - 10, chemijos - 11 ir fizikos - 6 paraiškų. Papildomas kompetencijas mokytojai įgis Kauno technologijos, Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetuose.
Trys aukštosios mokyklos - Šiaulių universitetas, Vilniaus kolegija ir Vytauto Didžiojo universitetas - vykdo dar vieną atskirą atranką į tokias studijas. Šiaulių universitete studijuos 12 integruotų gamtos mokslų ir 18 pradinio ugdymo programos klausytojų. Dar 20 turėtų studijuoti pagal pedagogikos bei 80 pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Į Vilniaus kolegiją numatoma priimti apie 70 žmonių, o VDU atranką paskelbė birželio pradžioje ir mokytojai dar turi laiko kreiptis į šią aukštąją mokyklą.
Projektas „Tęsk“ taip pat sudaro galimybes per trumpą laiką įgyti pedagogo kvalifikaciją norintiems dirbti mokytojais. Birželį pasibaigusioje pirmojoje atrankoje buvo sulaukta 62 paraiškų.
Įgyti pedagogo kvalifikaciją buvo siūloma krašto apsaugos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojams, planuojantiems dirbti švietimo įstaigoje, programos „Renkuosi mokyti“ dalyviams, mokyklose dirbantiems ne pedagoginiams darbuotojams, kurie yra įgiję gamtos, tiksliųjų mokslų sričių ar inžinerinį išsilavinimą.
Atranka į studijas bus vykdoma ir kitąmet, ir 2020 metais.
Be to, ŠMM pakeitė reikalavimus ugdymo įstaigose dirbantiems mokytojams, kurie turėdami kompetencijų, galės mokyti ir kito ugdymo srities dalyko, jei turi bent 40 proc. konkrečios dalykinės specializacijos modulio kreditų arba tą dalyką studijuoja.
Pertvarkant ir stiprinant pedagogų rengimą, šalyje kuriami trys nacionaliniai pedagogų rengimo centrai, kurie veiks Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos2
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...