- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje siūlomas įvestas specialiųjų prokurorų institutas būtų unikalus, analogiško kitur nėra, teigia teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
„Rengdamasi šiam pristatymui, aš irgi kėliau klausimą, ar tokį institutą turi kitos valstybės. Iš rengėjų, kurie įsigilinę į šitą klausimą geriausiai, atsakymas buvo toks, kad tokio visiškai analogiško modelio kitose valstybėse nėra“, – antradienį Seime pristatydama Prokuratūros įstatymo pataisas tvirtino ji.
Pataisoms parlamentarai antradienį pritarė po pateikimo: 75 balsavo už, vienas prieš buvo, 11 susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad projektą rengė patys prokurorai. Anot jos, pačiame įstatyme gana nedaug kalbama apie specialiojo prokuroro statusą, detaliai viską reglamentuotų generalinio prokuroro patvirtinta tvarka.
„Eigoje dar tie dalykai bus detalizuoti“, – sakė M.Vainiutė.
Vyriausybės teikiamame projekte numatyta, kad nuo kitų metų kai kuriuos korupcinius valstybinių institucijų vadovų, politikų ir teisėjų nusikaltimus tirtų specialieji prokurorai. Jais galėtų tapti tik Generalinės prokuratūros prokurorai.
Šį statusą suteiktų ir panaikintų generalinis prokuroras. Pareigūnas turėtų duoti tam sutikimą, kad sutinka būtų specialiuoju prokuroru. Sprendžiant dėl šio statuso suteikimo, būtų atsižvelgiama į pareigūno kvalifikaciją, darbo stažą, specializaciją, patirtį vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitas esmines aplinkybes.
Specialieji prokurorai būtų labiau apsaugoti nei paprasti prokurorai – jie turėtų imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tokie prokurorai taip pat gautų priemoką už darbą.
Jie tirtų nusikaltimus, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybės institucijos vadovai, taip pat asmenys, turintys teisinę neliečiamybę.
Pasak M.Vainiutės, tikimasi, kad specialiųjų prokurorų statusas leis greičiau, kokybiškiau ištirti korupcines bylas. Mat šį statusą turintys pareigūnai nebūtų apkrauti kitomis bylomis.
Tame pačiame projekte numatyta ir nauja prokurorų atlyginimų skaičiavimo tvarka. Pagal projektą, specialiai prokurorams taikomą pareiginės algos bazinį dydį Vyriausybės teikimu kasmet nustatytų Seimas. Jis negalėtų būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas kritikavo, kad vienos institucijos darbo užmokestis išskiriamas iš visos sistemos.
„Aš jūsų klausiu, kaip teisingumo ministrės, kuri turi būti teisinga ne tik prokurorams, bet ir visiems kitiems. Ar valstybėje turi būti sisteminis požiūris į darbo apmokėjimą, į socialines garantijas? Ar kiekviena įstaiga turės savo darbo užmokestį, savo darbo užmokesčio dydžius, savo atostogas, savo socialines garantijas?“ – klausė A.Sysas.
Teisingumo ministrė tvirtino, kad teikdami siūlymą dėl algų skaičiavimo, prokurorai siekė, jog jų algos būtų reglamentuojamos taip pat, kaip teisėjų. Šių atlyginimų skaičiavimo tvarka nustatyta Teismų įstatyme.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis yra sakęs negalintis nurodyti, kiek pagal siūlomą sistemą augtų prokurorų algos, tačiau nurodė, kad jų atlyginimai sudarytų 90 – 95 proc. teisėjų darbo užmokesčio.
Vyriausybės duomenimis, prokurorų algoms kelti papildomai reikėtų apie 5,5 mln. eurų. Generalinė prokuratūra žada jų rasti iš vidinių rezervų.
Seimui pateiktomis Prokuratūros įstatymo pataisomis taip pat norima konkrečiai nustatyti, kada prokurorai gali būti atleidžiami iš tarnybos. Darbo jie netektų už pravaikštas, už buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų toksinių medžiagų tarnybos metu arba ne tarnybos metu viešoje vietoje, kai prokuroro elgesys žeidžia žmogaus orumą, diskredituoja prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja.
Prokuroras būtų atleistas, jeigu supainiotų interesus, jeigu du kartus neatvyktų į Atestacijos komisijos posėdį be svarbios priežasties, jeigu padarytų kitų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, pažemintų prokuroro vardą ir pan.
Be to, projekte sudarytos galimybės prokurorams smarkiai pasiilginti atostogas. Dabar jie maksimaliai gali atostogauti iki 42 kalendorinių dienų, o pagal pataisą būtų iki 40 darbo dienų.
Taip pat numatyta galimybė prokurorams išeiti kūrybinių atostogų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos5
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...