- Jūratė Juškaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Festivalis "Nepatogus kinas" šiais metais per didinamąjį stiklą žvelgs į smurto šeimoje problemą. Visi į žmogaus teisių dokumentikos festivalį atėję žiūrovai gaus aiškų ir lengvai suprantamą informacinį lapelį apie tai, kaip atpažinti ne tik fizinį, bet ir kitokių formų smurtą.
Festivalis taip pat žada prieš kiekvieną filmą rodyti ir Pagalbos moterims linijos telefono numerį tam, kad smurtą ar prievartą patiriantys žiūrovai išdrįstų žengti pirmą žingsnį ir kreiptųsi pagalbos.
Su Pagalbos moterims linijos (PML) Kaune vadove Aušrine Krikščionaitiene, PML Klaipėdoje vadove Olga Kirijeva ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktore Dalia Puidokiene kalbamės, kas skambina ir rašo šiai emocinės pagalbos linijai bei kokios pagalbos galima sulaukti.
– Kodėl svarbu turėti liniją, skirtą moterims?
– Aušrinė Krikščionaitienė (A. K.): Pagalbos moterims liniją kūrėme laikydamosi principo moteris – moteriai. Siekiame, kad moterys turėtų galimybę gauti pagalbą ir būtų suprastos būtent dėl lyties kylančių sunkumų, tokių kaip seksualinė prievarta, smurtas šeimoje, priekabiavimas, pažeminimas. Taip pat mums atrodė svarbu pastiprinti ir palaikyti vienai kitą esant krizinėms situacijoms, tokioms kaip skyrybos, išdavystė, motinystė, vaikų auklėjimas, netektys. Laikomės principo, kad kiekviena moteris gyvendama mūsų visuomenėje patiria vienokią ar kitokią diskriminaciją, dėl to mums lengviau suprasti vienai kitą ir ieškoti bendrų išeičių iš susidariusios situacijos.
– Dalia Puidokienė (D. P.): Pagalbos moterims linija buvo įkurta dar 2003 m. siekiant suteikti pagalbą moterims, o kai kuriais atvejais ir tiems, kurie yra šalia jų – vaikams, vyrams. Tokia pagalba ypač reikalinga atokiose vietose gyvenantiems žmonėms, kai kiti psichikos sveikatos specialistai yra nepasiekiami ar tuo metu nedirba. Pagalbos moterims linijos veikloje svarbus akcentas yra darbas su savanoriais. Linijoje į skambučius ir e. laiškus atsako moterys, kurios neretai ateina savanoriauti vedamos įvairių tikslų – atsakyti sau į rūpimus asmeninius klausimus, realizuoti save, įgyti įgūdžių.
– Kokią pagalbą teikiate?
– A.K.: Šiuo metu mes teikiame emocinę paramą visą parą, nemokamu telefonu 8 800 66 366 ir elektroniniu paštu – pagalba@moteriai.lt. Emocinę paramą teikia specialius mokymus baigę savanoriai ir socialinės srities specialistai. Moteris mums gali paskambinti bet kuriuo paros metu, esant krizinei situacijai, kai jaučiasi įskaudinta, nesuprasta, nežino, kokį sprendimą jai priimti, kai turi sunkumų, apie kuriuos galbūt nedrįsta kalbėti su savo artimaisiais.
– D.P.: Mūsų savanoriai ir darbuotojai stengiasi užtikrinti, kad skambinantys ar rašantys žmonės gautų reikalingą operatyvią pagalbą. Būna, kad esant aukštai savižudybės rizikai, gavus skambinančiojo leidimą, kviečiame greitąją. Buvo atvejų, kai iškilo grėsmė žmogaus sveikatai ir gyvybei, skubiai kvietėme policijos pareigūnus.
– Kuo konsultavimas telefonu skiriasi nuo pokalbio su socialiniu darbuotoju,susitikus su juo?
– D.P.: Neretai ypač žiaurios ilgalaikės prievartos atvejais (incestas, seksualinis prievartavimas, žaginimas) žmogui sunku kalbėti su kitu žmogumi akis į akį. Tada pokalbis telefonu ar atsiųstas laiškas, padeda žengti tą pirmą reikšmingą žingsnį, kuris ypač svarbus ieškant tolesnės pagalbos.
– Olga Kirejeva (O.K.): Anonimiškumas ypač svarbus ir tais atvejais, kai nukentėjusioji ar nukentėjusysis gyvena nedideliame miestelyje, visi vieni kitus pažįsta, o kreiptis tiesiogiai – baisu, gėda ir šie jausmai neleidžia žmogui išdrįsti prabilti apie tai, kas įvyko ar kas vis dar vyksta. Susitikimas su bet kokiu specialistu (socialiniu darbuotoju, psichologu, psichiatru) reikalauja daug jėgų, kurių prievartos atveju ir taip labai dažnai trūksta.
– A.K.: Dar pridėčiau, kad paprastai kalbėtis su socialiniais darbuotojais sunku dar ir todėl, kad jie yra įpareigoti imtis veiksmų, o skambinantis žmogus gali jaustis dar nepasirengęs pokyčiams ir nežino, kokį sprendimą priimti. Pagrindinis emocinės paramos tikslas yra padėti žmogui susigaudyti savo jausmuose, pamatyti savo situaciją tarsi iš šalies, suprasti, įsigilinti ir kartu ieškoti bendrų sprendimų.
– Kiek sulaukiate skambučių, kokių problemų turinčios moterys jums skambina?
– A.K.: Šiuo metu sulaukiame daugiau nei tūkstančio skambučių per mėnesį. Moterys skambina dėl įvairiausių problemų, dažniausiai tai pašliję santykiai, konfliktai, nepasitikėjimas savimi, vienatvė, psichinė sveikata, smurtas artimoje aplinkoje.
– O.K.: Skambina ir vyrai, vaikai, kiti artimos aplinkos asmenys, kartais kaimynai ar draugai, kuriems rūpi kenčiančio žmogaus savijauta ar saugumas. Pastebime tendenciją, kad skambinama dėl įvairiausių priežasčių, bet apie 70 proc. visų gaunamų e. laiškų yra dėl patiriamos prievartos.
– A.K.: Pagalbos moterims linija dažniausiai orientuojasi į vienkartinį pokalbį, mes nežinome, kaip toliau klostosi skambinančiojo gyvenimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-356
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas2
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius7
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...