Pernai Valstybės saugumo departamento (VSD) siūlymu į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą įtraukta trigubai daugiau asmenų nei užpernai, trečiadienį paskelbė VSD savo metinėje veiklos ataskaitoje.

„2015 metais VSD siūlymu į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą buvo įtraukta tris kartus daugiau asmenų nei ankstesniais metais. Nustatyta, kad šie asmenys gali būti susiję su priešiška užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veikla, teroristinėmis ar ekstremistinėmis grupuotėmis, užsiimti kita, konstitucinei santvarkai pavojų keliančia, veikla“, – rašoma VSD ataskaitoje.

Diagrama rodo, kad daugiausia tyrimų, pagal kuriuos uždrausta atvykti į Lietuvą, buvo atliekama dėl konstitucinės santvarkos apsaugos (66 proc.), tuo metu dėl kontržvalgybos – 16 proc., terorizmo – irgi 16 procentų. Dar 2 proc. tyrimų buvo susiję su ekstremizmu.

Nacionaliniame nepageidaujamų asmenų sąraše esančių ir pastaruoju metu įtrauktų asmenų skaičius nežinomas. Tačiau viešai žinoma apie keletą pernai Lietuvoje nepageidaujamais paskelbtų asmenų.

Rugpjūtį į Lietuvą neįleisti istoriku prisistatantis Aleksandras Ržavinas, visuomenininkas Josifas Korenas ir etninių mažumų teisių gynėju prisistatantis Aleksandras Kuzminas. Šie Latvijos gyventojai vyko į Lietuvoje vykusią konferenciją. Dėl A.Kuzmino neįleidimo į šalį Lietuva susilaukė kritikos iš tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“.

Rugpjūtį nepageidaujama Lietuvoje taip pat paskelbta Rusijos žurnalistė Galina Sapožnikova. Lapkritį į „juodąjį sąrašą“ įtrauktas ir laikino leidimo gyventi Lietuvoje neteko Ukrainos pilietis Eduardas Akopovas. Jis Rusijos remiamų separatistų pusėje kariavo Rytų Ukrainoje.

2016 kovo mėnesį į nepageidaujamų asmenų sąrašą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui įtrauktas valstybinės Rusijos televizijos „Rossija 24“ žurnalistas Pavlas Zarubinas ir jo filmavimo komanda, iš viso keturi asmenys. Šių metų vasarį paaiškėjo, kad šiame sąraše yra ir Rusijos politologas Stanislavas Byšokas - dėl to jam nebuvo leista įvažiuoti į Prancūziją, jis buvo deportuotas iš Paryžiaus.

Vyriausybei pernai birželį nutarus viešinti dalį nacionalinio nepageidaujamų asmenų sąrašo, po beveik metų jis išlieka tuščias.

Skaičius reikšmingai nekito

VSD skelbia, kad pernai atliko teismo sankcionuotus veiksmus 1 tūkst. 953 asmenų atžvilgiu, dažniausia fiksuota jų elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija. 2014 metais VSD atliko tokius veiksmus 1 tūkst. 884 asmenų atžvilgiu.

Iš pernai stebėtų asmenų 1 tūkst. 17 yra Lietuvos piliečiai. Palyginti su 2014 metais, jų nežymiai sumažėjo, o išaugo teismo sankcionuotų veiksmų ne Lietuvos piliečių atžvilgiu – 904, juridinių asmenų atžvilgiu – 32. Užpernai atitinkamai VSD akiratyje buvo 816 užsieniečiai ir 26 juridiniai asmenys.

Iš viso pernai VSD suteikė 26 tūkst. 510 išvadų ir konsultacijų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, iš jų 721 buvo neigiamos. Daugiausia konsultuota dėl užsienio piliečių migracijos – pateikta 18 tūkst. 392 išvados, iš jų 679 buvo neigiamos. Tai reiškia, kad departamentas rekomendavo neleisti jiems atvykti į Lietuvą ar neišduoti leidimo gyventi šalyje.

Pernai tikrinant valstybės tarnautojų reputaciją ar tinkamumą pareigoms iš 4 tūkst. 495 patikrintųjų buvo 19 neigiamų išvadų, sprendžiant dėl pilietybės suteikimo iš 2 tūkst. 211 išvadų – 17 buvo neigiamos, viena neigiama išvada pateikta dėl apdovanojamų asmenų, bendrai tokių išvadų buvo 202.

2014 metais VSD išvadas ir konsultacijas teikė dažniau – iš viso jų buvo 28 tūkst. 227.

VSD savo ataskaitoje pateikia ir statistinius vidaus kontrolės duomenis: pernai atlikti 127 tyrimai poligrafu, sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo, taip pat priimant į darbą VSD. Aštuoni asmenys tikrinti vykdant vidaus tyrimus ir siekiant išsiaiškinti tarnybinius ar drausmės nusižengimus, vienas asmuo – vykdant kontržvalgybinį tyrimą.

Veiklos ataskaitą ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą žvalgybos institucijos skelbia kartą per metus.