- LRT inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip ir dažnai atsitinka Lietuvoje, keičiant kokius nors įsakymus ar tvarkas nėra skubama visuomenės su tuo supažindinti.
Apie pokyčius pradedama kalbėti tik naujoms tvarkoms ar įstatymams įsigaliojus, o tada neišvengiamai atsiranda daug nesusipratimų, pykčio ir susipriešinimo, komentuoja vaistininkė doc. dr. Vaiva Bražinskienė.
„Dirbant šį darbą supranti, kad problema yra ne tai, kad žmonės negali kažko nusipirkti, o tai, kad apskritai nežino, ką gali ir ko negali nusipirkti. Realiai niekas normaliai, žmonių kalba, nesupažindina su tais teisės aktais“, – LRT.lt sakė vaistininkė.
Pasak jos, iš pacientų vaistininkai išgirsta daug klaidinančios informacijos, o informacijos apie tai, ką iš tiesų svarbu žinoti tiek pacientui, tiek gydytojui, tiek tam pačiam vaistininkui, beveik nėra.
Pateikiame specialistės patarimus, kaip elgtis įsigaliojus naujai tvarkai:
Pacientai, o dažnai ir gydytojai, nežino, kurie vaistai yra receptiniai, o kuriems recepto nereikia. Tai sužinoti yra daugybė būdų ir keletą iš jų noriu priminti:
1. Ar vaistas receptinis, ar ne, yra rašoma ant kiekvieno vaisto išorinės pakuotės;
2. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) internetiniame puslapyje yra skyrelis „Vaistų paieška“, kurį pasirinkus būsite nukreipti į duomenų bazę, kurioje yra visi Lietuvoje registruoti vaistai (https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications), paiešką.
Įvedus jus dominančio vaisto firminį pavadinimą (pvz., „Ibumetin“), atsidarys langas su visomis registruotomis Lietuvoje šio vaisto formomis. Pasirinkus dominančią vaisto formą (pavyzdžiui, Ibumetin 400 mg tabletes), jus nukreips į dar vieną langą, kuriame matysis, kokio dydžio pakuotėmis (po 10, 20 ar 30 tablečių) šį vaistą galite nusipirkti ir, ar kiekvienai iš jų reikalingas receptas.
VVKT vaistų paieškoje galima ieškoti ir tarptautiniu vaisto pavadinimu, prieš tai aptartu atveju tai būtų „Ibuprofen“. Tada pamatysite visus Lietuvoje registruotus vaistus, savo sudėtyje turinčius ibuprofeno. Visus jų firminius pavadinimus, vaisto formas (tabletės, tepalas ir kt.), stiprumus (200 mg, 400 mg ir t. t.). Iš viso 56 pozicijos. Reikės iš pateikto sąrašo išsirinkti jums reikiamą.
3. Susirasti dominantį vaistą Vaistų žinyne. Prie visų registruotų vaistų firminių pavadinimų yra arba nėra raidės Rp. Jei jos yra, tai vaistas receptinis, o jei ne – nereceptinis. Šios knygos, be abejo, nerasime visuose namuose, bet kiekvieno gydytojo kabinete ji turėtų būti. Taigi, pasitikslinti nėra sunku.
4. Paskambinti ar užeiti į vaistinę ir pasiteirauti, ar jums reikiamas vaistas yra receptinis ir, jei taip yra, ar yra berecepčių alternatyvų.
5. Visų vaistinių tinklų elektroninėse vaistinėse taip pat rasite informaciją, ar jus dominantis vaistas yra receptinis, ar ne.
Kam tikrai nereikia recepto: daugumai geriamų ir tepamų vaistų nuo skausmo (paracetamoliui, ibuprofenui iki 400 mg, naproksenui iki 275 mg ir kt.), daugumai registruotų virškinimo fermentų, daugumai vaistų nuo padidėjusio rūgštingumo (ranitidinui iki 150 mg, omeprazoliui iki 20 mg, pantoprazoliui iki 20 mg), vaistams nuo viduriavimo ar vidurių užkietėjimo, vaistams nuo vidurių pūtimo, gerosioms bakterijoms, daugumai ginkmedžio preparatų, vaistams nuo peršalimo, slogos, kosulio ar temperatūros, žuvų taukams, jūros vandeniui ir t. t.
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad to paties ibuprofeno ar kito nereceptinio vaisto didelės pakuotės dažnai yra receptinės. Tad jei prašoma būtent to konkretaus gamintojo vaisto lapelio iš didelės pakuotės, vaistininkas, be abejo, paprašys recepto, bet jei yra berecepčių alternatyvų, tikrai pasiūlys. Dar vienas svarbus aspektas šioje situacijoje – kaina. Iš didelės pakuotės išimtas vaisto lapelis kainuoja mažiau, nei nereceptinė alternatyva. Tai dažnai kelia pacientų nepasitenkinimą, ir galbūt, yra viena iš susidariusių eilių prie gydytojų kabinetų priežasčių.
Kam tikrai reikia recepto: visiems kraujospūdį mažinantiems vaistams, hormoniniams preparatams, vaistams nuo cholesterolio, kraujotaką gerinantiems vaistams („plečiantiems“ ir „nuo svaigimo“), išskyrus daugumą ginkmedžio preparatų, absoliučiai visiems leidžiamiems vaistams, erekciją gerinantiems vaistams, visiems vaistams nuo astmos ar kitų obstrukcinių plaučių ligų („nuo dusulio“), narkotiniams, psichotropiniams, antipsichoziniamas vaistams, antidepresantams, antibiotikams ir kt.
Kodėl kai kurie „nekalti“ vaistai yra receptiniai? Keli „skausmingiausi“ pavyzdžiai:
1. Didelių dozių vaistai nuo skausmo (nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo), pavyzdžiui, diklofenakas (>25 mg), nimesulidas (100 mg) ir kt. Didelėmis dozėmis ar ilgą laiką vartojami visi nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo žaloja skrandžio gleivinę ir gali sukelti opas, slopina inkstų veiklą, todėl gali paskatinti kauptis skysčius ir didėti kraujospūdį, apsunkinti širdies veiklą, daryti įtaką kraujo krešumui ir kt. Todėl savarankiškai, gydytojui neįvertinus būklės ir neskyrus, jų vartoti negalima.
2.„Plečiantys“ (kraujotaką gerinantys), pavyzdžiui, cinarizinas. Šis vaistas apskritai netinka ilgalaikiam vartojimui, todėl „geria 20 metų ir viskas gerai“ neskamba kaip argumentas jo nusipirkti be recepto. Kodėl? Ilgalaikis cinarizino vartojimas provokuoja Parkinsono ligos simptomus (drebulys, raumenų sustingimas, sulėtėję judesiai ir kt.), gali padidėti prakaitavimas, kūno svoris ir t.t.
Taigi, vaistas yra receptinis ne todėl, kad pacientams sukeltų nepatogumų eiti pas gydytoją, o todėl, kad jį vartojantys pacientai turi būti prižiūrimi gydytojo, o vaistas turi būti vartojamas tinkamai, t. y. tam tikromis dozėmis ir tam tikrą laiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai1
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...