- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį aplinkos viceministras Mindaugas Gudas ir ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė kartu su kitų Baltijos regiono šalių – Danijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos – ir Europos Komisijos atstovais Helsinkyje aptarė svarbiausias dabartines Baltijos jūros aplinkosaugos problemas.
Joms buvo skirtas Helsinkio komisijos (HELCOM) šalių aukštų pareigūnų 38-asis metinis susitikimas.
Susitikimo dalyviai pasidalijo nuomonėmis, kaip Baltijos regione įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymo darbotvarkės iki 2030 m. iškeltą tikslą išsaugoti vandenynus, jūras bei jūrų išteklius ir juos tausiai naudoti. Skaudžiausia Baltijos jūros rykštė, pasak viceministro M. Gudo, – eutrofikacija ir šiukšlės. Šioms problemoms susitikimo metu ir skirta daugiausia dėmesio. Dėl klimato kaitos jos tampa dar sudėtingesniu iššūkiu.
Per susitikimą buvo pabrėžta, kad labai svarbu įgyvendinti Helsinkio komisijos 2013 m. patvirtintą Baltijos jūros veiksmų planą. Jis numato, kiek kiekviena Baltijos valstybė turi sumažinti teršalų – azoto ir fosforo – prietaką į jūrą. Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti azoto prietaką 19 proc. (8970 tonų), palyginti su 1997–2003 m., o fosforo – 56 proc. (1470 tonų).
Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Dėl uždarumo ir lėtos vandens apykaitos su Atlanto vandenynu jos vanduo atsinaujina tik maždaug per 30 metų, o teršalai jūroje lieka ir kaupiasi. Dėl to vyksta intensyvi eutrofikacija – pradeda žydėti dumbliai, vandenyje trūksta gyvybei būtino deguonies, mažėja jo skaidrumas.
Vienas pagrindinių eutrofikacijos šaltinių tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos regiono šalyse yra žemės ūkis. Todėl, daugelio susitikimo dalyvių nuomone, labai svarbu skatinti, kad žemės ūkio veikla būtų subalansuota. Daug rimtų aplinkosauginių, ekonominių ir sveikatos problemų kelia ir į jūrą patenkančios šiukšlės. Susitikimo dalyvių požiūriu, ypač svarbus yra jūros šiukšlėms mažinti skirtas regioninis veiksmų planas.
Viena iš veiksmingų priemonių, padedanti mažinti šiukšlių kiekį jūrinėje aplinkoje, – užstato už vienkartines pakuotes sistema. Nors ši sistema Lietuvoje veikia tik antrus metus, ji jau įrodė savo efektyvumą.
Helsinkio komisijos šalių dalijimasis patirtimi ir bendradarbiavimas, kaip sakė viceministras M. Gudas, – veiksmingas būdas siekiant bendromis pastangomis pagerinti Baltijos jūros būklę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną2
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...