Streikavę švietimo įstaigų darbuotojai tikisi per balandį baigti derybas su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo ir tvirtina žinoję, kad pinigai jų algoms didinti bus paimti iš vaikų neformaliojo ugdymo krepšelio. Ar dėl to nenukentės vaikų popamokinė veikla ir ar už ją bus mokama pedagogams?

„Mes streiko metu, derėdamiesi su ŠMM bei vyriausybe dėl algų didinimo, žinojome, kad tam tikslui bus panaudoti pinigai, skirti vaikų neformaliajam ugdymui“, – neslėpė streike dalyvavęs Švietimo profesinės sąjungos lyderis Audrius Jurgelevičius.

Jis taip pat patikslino, jog papildomai iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų pinigų, skirtų Lietuvai įvairiems projektams vykdyti, vyriausybės rasti 2 mln. eurų negali būti panaudoti formaliojo ugdymo pedagogų algoms, todėl jie bus panaudoti neformaliajam ugdymui. savo ruožtu pinigai, anksčiau skirti neformaliajam ugdymui, bus panaudoti švietimo įstaigų darbuotojų algoms pakelti.

„Įš svarbios kišenės išėmė vienus pinigus, o įdėjo kitus. Dėl to nenukentės nei vaikai, nei mokytojai. Juk neformaliajam ugdymui skiriami pinigai neatitenka tiesiogiai vaikams – jais sumokama dalis atlyginimo mokytojams, vedantiems įvairius būrelius, arba įstaigoms, teikiančioms neformaliojo ugdymo paslaugas“, – aiškino A. Jurgelevičius.  

Viskas numatyta mokinių krepšeliuose

Kaip LRT.lt teigė vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, dalyvavęs derybose su streikavusiais švietimo įstaigų darbuotojais, iš mokinių krepšelio, kurį sudaro 1014 eurų, apie 90 eurų yra skiriama neformaliajam ugdymui pagal atskiras programas. Šie pinigai dabar yra savivaldybių biudžetuose.

„Norint, kad neformaliojo ugdymo pinigais būtų padidinti mokytojų atlyginimai, reikėtų dalį tų pinigų paimti iš savivaldybių ir skirti pedagogų algoms. Savivaldybės savo biudžetus suplanavo jau anksčiau, todėl, norint paimti tuo 2 mln. iš neformaliojo ugdymo piniginės, reikia juos kažkuo kompensuoti. Todėl tai kompensacijai ir buvo sumanyta panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas“, – teigė R. Vaitkus.

Jis patikino, jog tokiam planui pritarė Finansų ministerija, o vyriausybė tik tarpininkavo tarp šios ministerijos ir ŠMM, kaip sutvarkyti teisės aktus, kad galima būtų panaudoti europinius pinigus.

„Dabar kamuoliukas – ŠMM rankose. Ji turi parengti visus dokumentus, reikalingus ES struktūrinių fondų pinigams panaudoti. Nors švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė žada, kad viskas bus sutvarkyta iki balandžio 1 d., manyčiau, jog realiausia data būtų nauji mokslo metai, nes šiais, besibaigiančiais mokslo metais nebeįmanoma nutraukti sutarčių dėl neformaliojo ugdymo paslaugų teikimo“, – svarstė R. Vaitkus.

Kolektyvinę sutartį tikisi pasirašyti greitai

Streiko metu švietimo įstaigų darbuotojai sugebėjo iš ŠMM ir vyriausybės išsireikalauti 8 mln. eurų algoms pakelti – ministerija savo kišenėje rado 6 mln. eurų, o vėliau atsirado dar 2 mln. eurų. Kaip dabar paaiškėjo – iš ES struktūrinių fondų.

Pirmiausia algos padidės tiems pedagogams, kurie uždirba mažiausiai, o po to – tiems, kurių atlyginimai per sunkmetį sumažėjo dėl įvestų vadinamųjų darbo užmokesčio skaičiavimo žirklių.

„Mes su ministerijos atstovais posėdžiavome praėjusią savaitę, tikimės netrukus vėl susėsti prie derybų stalo ir galutinai suderinti kolektyvinę sutartį. Dėl jos derybose dalyvauja visos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos“, – teigė A. Jurgelevičius.

Jis taip pat sakė tikįs, jog iki balandžio pabaigos kolektyvinė sutartis bus baigta rengti, ir ją su profsąjungomis pasirašys ŠMM – arba ši misija bus deleguota vyriausybei.

Pedagogų algos turėtų padidėti nuo šių metų rugsėjo 1 d., o vadinamųjų atlyginimų žirklių turi nebelikti nuo 2017 m. sausio mėn.