Opozicinių konservatorių frakcija Seime į posėdį kviečiasi švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę.

Streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos bei Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, prie šešių protestuoti pirmadienį praėjusių ugdymo įstaigų antradienį prisidės dar šešios mokyklos.

Profsąjunga teigia, kad prie streiko ilgainiui prisidės apie 80 ugdymo įstaigų ir protesto nenutrauks, kol ministerija nesutiks peržiūrėti rugsėjį įsigaliojusios pedagogų darbo apmokėjimo sistemos.

Švietimo ministerija sako iš esmės peržiūrėti naujos tvarkos neketinanti, tačiau žada ją patobulinti dar iki šių metų pabaigos ir spręsti problemas kiekvienoje streikuojančioje mokykloje.

Protestuojantys pedagogai sako, kad etatinio darbo apmokėjimo sistema yra neskaidri ir neteisinga, nes ministerija tinkamai nepasirūpino pertvarkos įgyvendinimu, o mokytojai visoje Lietuvoje už tą patį darbą uždirba skirtingai.

Ministerijos duomenimis, po įvykdytos mokytojų apmokėjimo reformos jų algos augo beveik visoje Lietuvoje, o vidutiniškai darbo užmokestis didėjo 14 procentų.

Tačiau streiką organizuojanti profsąjunga sako, kad realiai atlyginimai mokytojams augo tik pavieniais atvejais, o didelei daliai pedagogų rugsėjį algos pakeltos dirbtinai, išmokėjus pinigus už egzaminų vykdymą ar mokymą namuose.

Konservatoriai sako norintys švietimo ministrei užduoti klausimus, susijusius su 2019 metų švietimui ir mokytojų atlyginimams skirta biudžeto dalimi,

„Matome, kad padėtis švietimo sistemoje negerėja, prasidėjo streikai, o ir perspektyvos, kurios atsispindi kitų metų biudžeto projekte, yra labai prastos“, – frakcijos pranešime cituojamas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

„Švietimo sistemos darbuotojai nugramzdinti į nesibaigiančių problemų liūną. Todėl tikimės ministrės atsakymų dėl mitinguojančių pedagogų reikalavimų bei kitų metų planų“, – pridūrė jis.

Rugsėjį pradėjus galioti naujam mokytojų darbo apmokėjimui modeliui, pamokinį mokytojų apmokėjimą pakeitė valandinis apmokėjimas – mokytojo etatą sudaro 1512 valandų per metus. Jo darbo laikas skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, tai yra pamokos, taip pat pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras antradienį taip pat pristatys mokytojų atlyginimų ir savivaldybių lėšų paskirstymo tyrimą.

Nemato pagrindo streikui

Premjeras Saulius Skvernelis kartoja nematantis pagrindo mokytojų streikui, nes 70 proc. šalies mokytojų atlyginimas auga, o mažėjo apie 20 proc. ir to priežastis – sumažėjęs darbo krūvis.

Taip pat Vyriausybės vadovas tvirtina, kad neįvedus etatinio apmokėjimo atlyginimų kritimas būtų dar didesnis, šalyje mažėjant moksleivių skaičiui.

„Dėl krūvio, taip, sumažėję krūviai kai kuriose mokyklose lėmė mokytojų atlyginimų sumažėjimą, bet jei nebūtų įvestas etatinis apmokėjimas, šitas mažėjimas būtų drastiškas“, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė S. Skvernelis.

„Aš noriu priminti, kad pernai metais, kai nebuvo etatinio apmokėjimo, 29 procentams mokytojų teko mažinti atlyginimus dėl mokinių mažėjimo, klasių komplektų nesusidarymo ir panašiai“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Premjero duomenimis, rugsėjo mėnesį atlyginimai augo daugiau negu 70 proc. mokytojų, vidutiniškai 112 eurų, o apie 20 proc. mokytojų sumažėjo, bet tai susiję su krūvio sumažėjimu. „Kitaip tariant, žmonės neturi etato“, – situaciją aiškino S. Skvernelis.

Kalbėdamas apie kelias mokyklas, kurių mokytojai dalyvauja streike, premjeras teigė, jog darbo užmokestis čia augo nuo 45 iki beveik 200 eurų.