Pastarieji teigia, kad etatinis apmokėjimas leis mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus, sudarys sąlygas gerokai didesniam skaičiui mokytojų dirbti visu krūviu. Būtent dėl nepakankamo darbo krūvio dalis pedagogų, ypač regionuose, dabar uždirba mažai.

Nuogąstaujama dėl atleidimų

Kai kurie mokytojų atstovai nuogąstauja, kad įvedus naują apmokėjimą dalį pedagogų teks atleisti. Kiti neįžvelgia didelės grėsmės, kad reikšmingiau nei iki šiol keistųsi mokytojų skaičius.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad gali tekti atleisti 7 tūkst. mokytojų, nes sistemoje dabar dirba daugiau mokytojų nei bus etatų.

„Žinant tai, kad ministerija formuoja 28 tūkst. etatų iš 35 tūkst. mokytojų, tai mes traktuojame kaip jų realybės šou – išvarymą iš Lietuvos mokytojų į emigraciją (...). Arba niekas nepasikeis ir bus išskaidyti etatai dalimis, arba, kaip minėjau, bus atleisti 7 tūkst. mokytojų ir jie tikriausiai emigruos“, – prieš renginį žurnalistams sakė A. Navickas.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius sakė, kad mokytojų etatų ir dabar yra mažiau nei dirbančių mokytojų, todėl nauja apmokėjimo tvarka nebūtinai reikš atleidimus. Kartu A. Jurgelevičius sveikino, kad numatomos geresnės sąlygos iš darbo rinkos pasitraukti vyresniems pedagogams, o jų kasmet ir iki etatinio apmokėjimo įvedimo pasitraukia apie 2 tūkstančiai.

„Yra numatyta kompensacinė priemonė vyresnio amžiaus ir priešpensinio amžiaus mokytojams išeiti iš mokyklos šalių susitarimu gaunant pilnas išeitines kompensacijas“, – pažymėjo jis.

Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį profsąjungoms, žiniasklaidai ir kitiems besidomintiems naują siūlomą modelį pristatydama švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžė, kad naujos apmokėjimo tvarkos įvedimas nedraus skaidyti etato į dalis ir numatomi 28 tūkst. etatų gali būti išskaidyti gerokai didesniam žmonių skaičiui.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, dabar mokytojais pilnu ar nepilnu etatu dirba apie 35 tūkst. žmonių.

„Norėčiau paneigti tą mitą, kad etatinis mokytojų apmokėjimas yra mokytojų atleidimas, taip tikrai nėra“, – aiškino J. Petrauskienė.

Baiminamasi mokyklų vadovų savivalės

A. Jurgelevičius teigė, kad jam didžiausią nerimą kelia tai, jog naujas apmokėjimas labai priklausys nuo mokyklų vadovų valios.

„Be abejo, jeigu vadovai piktnaudžiaus savo galiomis ir mokyklai skirtus etatus padalins didelei grupei mokytojų, tada gerbūvis nepasikeis, galbūt ir pablogės, bet žinant situaciją mokytojų darbo rinkoje, koks yra skaičius ir kiek yra planuojama etatų, tokio didelio pavojaus nematome“, – svarstė jis.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai sakė, kad bus rekomenduojama etato neskaidyti mažiau nei po ketvirtį.

Tuo metu Lietuvos mokytojų švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Znutas baiminosi, kad mokyklos vadovams bus palikta teisė už tokį pat darbą skirtingiems mokytojams mokėti nevienodą atlygį.

„Šitoje vietoje mes tikrai pageidausime rimtų saugiklių, kad nebūtų direktorių savivalės“, – prašė jis.

Savo ruožtu A. Navickas teigė, kad numatomų vadinamųjų nekontaktinių valandų skaičius apskritai yra per mažas.

„Šiame projekte niekas iš esmė nepasikeičia, ir dabar mokytojai turi už kitus darbus tarifikuotų valandų, bet jų nepakanka (...). Šituo projektu šios problemos yra neišspręstos“, – įsitikinęs A. Nevickas.

Trečdalis mokytojo etato – darbui ne klasėje

Nuo rugsėjo pradedamą įvesti mokytojo etatą sudarys 36 val. per savaitę darbo krūvis, trečdalis jo bus skirta ne pamokoms vesti.

Mokytojo etatinės valandos būtų skirstomos į tris grupes: kontaktinės valandos (pamokos), su kontaktinėmis valandomis susijusios nekontaktinės valandos (pasiruošimas pamokoms), kita ugdomoji veikla mokyklos bendruomenėje.

Etatinio apmokėjimo modelį pasiūliusi ministerija pažymi, kad dabar tik 5 proc. mokytojų dirba 36 valandų per savaitę krūviu, tai sudaro apie 2300 mokytojų visoje šalyje. Anot jos, įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą, būtų sukurtos prielaidos šiam skaičiui išaugti dešimteriopai iki 23 tūkstančių.

Etatai mokyklose bus planuojami ne tik pagal dalykus ir ugdymo programas, bet ir pagal mokytojų kompetencijas. Pasak ministrės, mokyklos vadovas savarankiškai spręs, kaip veiksmingiau paskirstyti etatus, kad visi mokytojai dirbtų jų kompetencijas atitinkančius darbus. Kiek etatų gali gauti konkreti mokykla, bus nustatoma lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, ją nutarimu tvirtins Vyriausybė.

Nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos pradedant įvesti šį modelį mokytojų atlyginimams iš valstybės biudžeto papildomai skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso etatinio darbo apmokėjimo modeliui bus skirti 95 mln. eurų (iki 2020 metų).