Mokytoja: egzaminų vertinimo sistema nuskalpuoja geriausius

Šiemet praūžė pasipiktinimo banga dėl lietuvių kalbos literatūros brandos egzamino. Kalbėta, kad užduotys – klaidinančios, vertinimo sistema – neadekvati, o ir pati mokymo programa – pasenusi. Linksniuojamu pavyzdžiu tapo 3 šimtukus iš kitų egzaminų gavęs, bet gimtosios kalbos neišlaikęs abiturientas.

Didžioji dalis šių metų abiturientų jau ramūs. Pagrindinis priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas jau baigėsi. Jaunuoliai jau žino, kur pavyko įstoti ir ką teks mokytis artimiausius kelerius metus. Tačiau ne visi vasarą leido ramiai laukdami stojimo rezultatų.

Šiemet ir vėl daug šurmulio sukėlė valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Gimtosios kalbos užduotys neįveikiamos pasirodė net patiems gabiausiems. Teikti apeliacijas ir aiškintis, kodėl egzaminų rezultatai tokie prasti, suskubo daugelis.

Lentvaryje gyvenanti abiturientė Adrija lietuvių kalbą laikė savo arkliuku, mergina ketino stoti į lietuvių filologiją, tad ir egzamino rezultato tikėjosi paties aukščiausio. Pavyko surinkti tik 87 proc.

Tuo patikėti nenorėjusi Adrija surizikavo pateikti apeliaciją. Po jos merginos rašinys įvertintas 99 proc. Abiturientė mano, kad pirmiesiems vertintojams jos darbas galėjo sukelti abejonių dėl pasirinktų argumentų, analizuojant rašinio temą.

Kaip ir daugelis, ji rinkosi literatūrinio rašinio temą „Požiūris į visuomenės paribio žmogų lietuvio literatūroje“. Pasak merginos, paribio terminas keblumų sukėlė daugeliui.

Kitą rašinio temą rinkosi toje pačioje mokykloje besimokantis Linas. Jam gimtoji kalba mokykloje taip pat sekėsi gerai ir egzamino rezultatai buvo reikšmingi – vaikinas ketino rinktis orientalistikos studijų programą.

Su šiais mokiniais bėda ta, kad dažnai jie mąsto originaliau nei tai, kas pateikta vertinimo išklotinėse.

„Rašiau apie ramybę, tema gana plati, tačiau parašęs jaučiausi stipriai“, – sako jis. Tačiau rezultatai Liną nustebino – moksleivis gavo vos 21 proc.

„Nusiunčiau savo darbą mokytojai. Ji pasiūlė parašyti apeliaciją. Surizikavau. Po jos mano įvertinimas pakilo 49 procentais ir surinkau 70 proc.“, – pasakoja Linas.

Nors skirtumas tarp 21 ir 70 proc. gali iš esmės pakeisti jauno žmogaus ateitį, Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė aiškina, kad stebėtis tokiu dideliu balų skirtumu nereikėtų.

„Kuomet apeliacijos metu turinio taškai sugrįžta, balas gali šokti labai aukštai. Jei kažkas randa, kad tikrai buvo remtasi autoriumi, balas auga“, – mano S. Vingelienė. 

Rašinio tema apie paribio žmogų išgąsdino ir trakuose mokyklą baigusią Rimgailę. Mergina rinkosi, kaip jai atrodė, saugesnį variantą. „Rašiau tema, kas žmogui duoda ramybę. Ji man atrodė paprasčiausia iš visų duotų“, – tikina abiturientė.

Negaili kritikos

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius negaili kritikos egzaminų rengėjams. Pasak pedagogo, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temos jau daugybę metų tiesiog siaubingos. Jo teigimu, temos per daug abstrakčios, todėl didelė dalis mokinių tiesiog nesupranta, apie ką turėtų būti jų rašiniai.

„Galima bet ką numesti abstrakčiame lygmenyje, šiemet – klausimas apie paribio žmogų. „Paribio“ savoka pakankamai nekonkreti, atsiranda kūriniai, kurie lyg ir turėtų įvesti į tam tikrą kontekstą, bet abstrakcijos yra negerai formuojant temas tokio amžiaus mokiniams“, – įsitikinęs S. Jurkevičius.

Pasak jo, vertinimo sistema nustato rėmus, į kuriuos telpa geriausi vienos rašinių temos argumentai. Būtent juos ir tikimasi rasti abiturientų darbuose, o štai į rėmus netelpantys rašiniai kelia problemų. Licėjaus direktorius teigia, kad stiprūs ir originalūs argumentai neretai įvertinami nuliu.

Vilniaus Valdorfo mokykloje lietuvių kalbos mokytoja dirbanti literatūros kritikė Elžbieta Banytė sako, kad abstrakčiai formuluojamos temos ne tik paklaidina gabius mokinius, bet ir suteikia galimybę gerai pasirodyti gal net knygų nekaičiusiems dvyliktokams: pakanka literatūros kūrinių santraukų, jas perskaičius egzamine jau įmanoma parašyti kelis sakinius „į temą“, o, jei abiturientas dar domisi socialiniais reiškiniais, geba pateikti politinių pavyzdžių, tuomet jau galima pretenduoti ir į labai aukštus rezultatus.

„Su šiais mokiniais bėda ta, kad dažnai jie mąsto originaliau nei tai, kas pateikta vertinimo išklotinėse. Todėl suprantama, kad vertinimas labai sudėtingas, o ta santvarka „nuskalpuoja“ pačius geriausius.

Turime šiemet liūdnai nuskambėjusį licėjaus mokinio pavyzdį, vaikino, kuris gavo tris 100 proc. įvertinimus, o lietuvių egzamino neišlaikė. Jis buvo vienas iš nedaugelio, kuris norėjo likti mokytis Lietuvoje, nes žinome, kad licėjaus mokiniai išvažinėja į prestižinius universitetus. Dabar jis negali likti ir bus priverstas mokytis užsienyje“, – įsitikinusi E. Banytė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Šis straipsnis pateiktas pagal laidą "Specialus tyrimus" ir čia išimti S. Daugirdaitės pastebėjimai.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių