Surengtoje spaudos konferencijoje medikų sąjūdžio atstovai patvirtino trečiadienį oficialiai įregistravę asociaciją bei priėmę sprendimą nešvelninti pozicijų ketvirtadienį vyksiančiose derybose su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

„Visi susirinkimo dalyviai vieningai įgaliojo mus tęsti derybas dėl šios pozicijos, t.y. visų sveikatos priežiūros darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, atlyginimų didinimo nuo sausio 1-osios“, – teigė Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkas Vytautas Kasiulevičius.

Kartu jis neatmetė, kad medikų reikalavimai derybose gali keistis.

„Mes turime daug veikimo formų. Mes kalbame apie politinį procesą, derybas. Pozicija gali kisti. Mes manome, kad mes tęsime pastangas pasiekti susitarimą. Bet spręs sąjūdžio žmonės, taryba (...), esame atviri kalbėjimui“, – tikino jis.

Kalbėti apie tai, kad nėra lėšų, gėdinga, nes lėšų yra.

Prie iniciatyvos prisijungusios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė, atstovaujanti sergančiuosius kraujo vėžiu pacientus, tikino, jog 2018-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete yra apie 100 mln. eurų rezervo, kuris turėtų likti nepanaudojus pinigų šiemet.

„Tai reiškia, kad nepakelti buvo gydytojams, slaugytojams, visai medikų bendruomenei atlyginimai ir tai reiškia, kad dalis pacientų mirė, nes negavo inovatyvių vaistų. Tad kalbėti apie tai, kad nėra lėšų, gėdinga, nes lėšų yra“, – tikino ji.

Pasak I. Drėgvienės, įstatymai reikalauja turėti 1,5 proc. PSDF rezervą, tuo metu Vyriausybė planuoja jį gerokai viršyti. Asociacijos skaičiavimais, medikų atlyginimų, įskaitant rezidentus, kėlimui nuo sausio reikia apie 210 mln. eurų.

Trečiadienį asociacija steigiamajame susirinkime patvirtino manifestą, kuriuo valdžios atstovai raginami pasirašyti nacionalinį susitarimą iki kitų metų vasario 16-osios, kuomet bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Iniciatyvą paremti kviečiami ir šalies vadovai.

Asociacija tvirtina, kad Lietuvos medikų atlyginimai yra vieni skurdžiausių Europoje ir lenkia tik Rumunija, o sveikatos priežiūros įstaigų tinklo tvarumas lieka „antraeiliu uždaviniu“. Pasak asociacijos, vieno gydytojo mokymui per metus teskiriami 6 eurai. Sąjūdis ragina susitarime numatyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) formavimo ir skirstymo principus „sveikatos apsaugai palaipsniui grąžinant teisėtai priklausančias lėšas“. Taip pat reikalaujama, jog dokumente dešimčiai metų būtų nustatyti sveikatos priežiūros tinklo valdymo principai, įtvirtinta trijų arba penkių regioninių tinklų struktūra.

Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad dėl mažų atlyginimų gydymo įstaigose vyksta ne tik tarptautinė, bet ir vidinė medikų migracija į privačias įstaigas.

Gydytoja rezidentė Urtė Builytė sako, kad maži atlyginimai nėra pagrindinė priežastis. Anot jos, medikai nori ir socialinių garantijų, normalių darbo sąlygų, perspektyvų užtikrinimo.

„Mano atlyginimas yra 10,5 euro didesnis, nei oficialus šalies vidurkis (659 eurai į rankas – BNS). Tai apie kokį galiu kalbėti pensijos dydį, apie kokias socialines garantijas, išmokas, jei pastočiau, planuočiau sukurti šeimą?“, – piktinosi ji.

Pasak gydytojo urologo Roberto Adomaičio, labiausiai į privatų sektorių migruoja gydytojai specialistai. Medikai, anot jo, neretai dirba keliose darbovietėse to nenorėdami, tampa savotiškais savo darbų vadybininkais, bet nebeturi pakankamai laiko spręsti pacientų problemoms, gilintis į profesinę sritį, dėl to taip pat nukenčia jo kvalifikacija ir pacientai.

Asociacija siekia, jog nacionaliniu susitarimu būtų apibrėžtas medikų darbo krūvis, darbo užmokesčio politika, darbo laikas, taip pat užtikrinta teisė į „orų atlyginimą“. Medikų sąjūdis siūlo atsieti pacientų priežiūrai skiriamas lėšas ir medikų darbo užmokestį, šeimos gydytojams sudaryti galimybę pasirašyti tiesiogines darbo sutartis su Valstybine ligonių kasa. Reikalaujama užtikrinti tinkamas sąlygas medikų tobulinimui ir švietimui, panaudojant biudžeto ir tarptautinių fondų lėšas, skaidrinti darbo jėgos planavimą, vaistų politiką.

Medikų asociacija, pasak V. Kasiulevičiaus, savo reikalavimų pirma sieks per derybas su Seimo nariais, o kaip spaudimo priemonę gali naudoti ir įvairias protesto formas. Skelbti streiko neformalus judėjimas negali. Jis tikino, kad įsisteigus iniciatyvai Seime atsirado ir naujos įstatymų leidybos iniciatyvos, kurios patenkintų kai kuriuos medikų reikalavimus.

Sveikatos apsaugos ministerijos skelbtais duomenimis, praėjusiais metais vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis etatui Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių. 2017 metais pirmo pusmečio duomenimis, vidutinis gydytojų mėnesio darbo užmokestis siekė apie 1500 eurų, slaugytojų – 752 eurus, neatskaičius mokesčių.