Demografinės informacijos viešojoje erdvėje tikrai netrūksta. Lietuvos demografinius procesus aptaria šios srities profesionalai, atstovaujantys viešajam interesui asmenys, sprendimus priimantys politikai. Tačiau informacija dažniausiai pateikiama mažomis „porcijomis“ ir tik apie kurį nors vieną iš demografinių procesų, paprastai be platesnio konteksto. Tad ir daromos išvados apie demografinę situaciją ar perspektyvas dar neretai prasilenkia su realybe. Ryškiausias to pavyzdys – šešių partijų įsipareigojimas pasiekti, kad 2025 m. Lietuvoje gyventų 3,5 mln. žmonių!

Atokvėpio dar nematyti

Nežiūrint kai kurių gerėjimo požymių, Lietuvos demografinė situacija išlieka labai sudėtinga. Nors gimstamumo situacija palengva gerėja ir yra ES vidurkio lygio, tačiau jis vis dar labai žemas. Mirtingumo rodikliai prieš aštuonerius metus buvo pradėję mažėti, tačiau išliko vieni blogiausių tarp ES šalių (vyrų – blogiausi). Migracijos procesuose pradėję reikštis gerėjimo ženklai dėl 2015 m. ženkliai suintensyvėjusios emigracijos neatrodo, kad įsitvirtintų – emigracijos apimtys ir toliau išlieka labai didelės ir net didėja. Toks nepalankių gimstamumo, mirtingumo, migracijos rodiklių ir pokyčių komplektas lemia labai sparčius, Europoje ir visame pasaulyje vienus sparčiausių Lietuvos populiacijos nykimo tempus.

Nuo 2012 m. Lietuvoje gyvena mažiau nei 3 mln. žmonių – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,89 mln. žmonių. Praėjusiais metais Lietuvos gyventojų sumažėjo net 32,7 tūkst. arba 1,1 procento. Lietuvos gyventojų mažėjimas 2015 metais viršijo daugiau nei 20 metų Lietuvos populiacijos nykimo periodo (nuo 1992 m.) vidutinį metinį 1,05 proc. mažėjimo tempą.

2014-ieji, iš dalies ir 2013-ieji, buvo lyg ir demografinio „atsigavimo“ metai – gyventojų mažėjimo tempai buvo pradėję lėtėti: 2013 m. – 1 proc., 2014 m. – 0,8 proc. Tačiau Pasaulio bankas, vertindamas pasaulio šalių gyventojų skaičiaus kitimą, pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo tempus 2013 m. Lietuvai skyrė 3-ią vietą pasaulyje po Puerto Riko ir Latvijos. Taigi net gana demografiškai sėkmingais metais Lietuva pagal gyventojų mažėjimo tempus pateko tarp pasaulio šalių „lyderių“. Turimi išankstiniai 2015 m. duomenys rodo, kad atokvėpio ir toliau nėra. Intensyvaus demografinio nykimo situacija tęsiasi, patalpindama Lietuvą tarp sparčiausiai ne tik Europoje, bet ir pasaulyje mažėjančių populiacijų.

Pabandykime atskirai apžvelgti kiekvieno populiacijos kitimą lemiančio demografinio proceso – gimstamumo, mirtingumo, emigracijos – situaciją.

1000 tėvų populiacijai tenka 780 vaikų

Vidutinis skaičius vaikų, kuriuos pagimdo moteris, Lietuvoje 2014 m. buvo 1,63.  2001–2005 m. šis rodiklis Lietuvoje buvo dar gerokai žemesnis – mažiau nei 1,3. Lietuva tuo metu buvo tarp blogiausią situaciją turinčių šalių Europoje ir net pasaulyje. Tačiau jau apie dešimt metų gimstamumas Lietuvoje palengva, nors ir nenuosekliai, didėja. Lietuvos gimstamumo lygis yra net šiek tiek didesnis nei ES vidurkis. Tai gal jau galime ir pasidžiaugti? Juolab, kad pagal išankstinius Lietuvos statistikos departamento paskelbtus duomenis, 2015 m. absoliutūs gimstamumo rodikliai, nors ir neženkliai, dar padidėjo: 2014 m. Lietuvoje gimė 30,4 tūkst., o 2015 m. – 32 tūkst. vaikų.

Tačiau dabartinį gimstamumo lygį vertinant tikslesniais demografiniais rodikliais, turime pripažinti, kad gimstamumas Lietuvoje tebėra labai žemas. Esant dabartiniam gimstamumo lygiui tėvų kartą vaikų karta keičia tik 0,78 santykiu: vietoj 1000 tėvų kartos populiacijos ateina tik 780 vaikų karta. Net neturint elementariausių demografinių žinių aišku, kad toks gimstamumo lygis lemia populiacijos mažėjimą. Ir spartų.

Nors šiuo metu Lietuva pagal gimstamumo lygį yra gerokai atitolusi nuo blogiausią situaciją turinčių šalių, tarp jų ir kaimyninės Lenkijos (kur suminis gimstamumo rodiklis 2013 m. – 1,29), tačiau tenka pripažinti, kad Lietuva tebėra žemo gimstamumo išsivysčiusių šalių „klube“. Dauguma Europos šalių pagal gimstamumo rodiklių dydį yra gana toli nuo lygio, galinčio užtikrinti kartų kaitą (kartų kaita užtikrinama, kai suminis gimstamumo rodiklis yra artimas 2,1). Tik kelios Europos šalys (Prancūzija, Švedija, Airija, Islandija) yra netoli šio lygio: suminis gimstamumo rodiklis šiose šalyse 2013 m. buvo nuo 1,9-1,99. Aukščiausias – Prancūzijoje (1,99).