Lietuvos tiltų būklė: ar saugūs kelių lepūnėliai?

Prieš savaitę Italijos mieste Genujoje įvykusi tilto griūtis, kurios metu žuvo 39 žmonės, verčia pasidomėti, kokia Lietuvoje esančių tiltų būklė.

Tikrina nuolat

Tokių tiltų, koks griuvo Italijoje, mūsų šalyje nėra. Genujoje sugriuvusio tilto ilgis siekė apie 1,1 km, o ant geležinkelio bėgių nugarmėjusios dalies ilgis apie 200 m. 1962-aisiais pradėto tiesti tilto statybai buvo naudojama įtempto gelžbetonio technologija. Dabar tokia statybos praktika jau reta.

Lietuvos automobilių kelių direkcija dienraštį informavo, kad šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra 1 515 tiltų. Iš jų 1 233 tikrieji tiltai, 275 viadukai ir septynios estakados.

Pasak LAKD atstovų, kasmet atliekamos kiekvieno tilto metinės apžiūros. Jų metu yra fiksuojami pažaidos ir naujai atsiradę defektai.

"Remiantis minėtų apžiūrų rezultatais, rengiamos esminės statinių apžiūros, kurios atliekamos panaudojant specialius matavimo prietaisus. Šių apžiūrų metu yra tiriamos atsiradusios pažaidos, galinčios turėti įtakos statinio laikomajai galiai", – dėstome atsiųstame atsakyme.

Po pastarųjų atliktų tiltų patikrinimų penkiolikoje tiltų ir dviejuose viadukuose yra ribojama važiuojančio transporto masė.

Jeigu bandymų metu kyla įtarimas dėl tilto keliamosios galios nepakankamumo, iškart atliekamas statinis tilto keliamosios galios bandymas, kurį atlikus nustatomas reali keliamoji galia. Statinis tilto keliamosios galios bandymas atliekamas ant jo užvežant pakrautus sunkvežimius. Po pastarųjų atliktų tiltų patikrinimų penkiolikoje tiltų ir dviejuose viadukuose yra ribojama važiuojančio transporto masė. Šie tiltai bus remontuojami skubos tvarka, o artimiausiu metu statybos ir remonto darbus planuojama pradėti dar 42 statiniuose.

Didžiausią įtaką kelio statinių konstrukcijoms turi intensyvėjantis krovininių automobilių eismas, išaugusios transporto priemonių ašinės apkrovos, ilgainiui konstrukcijoms pradeda kenkti ir kelių prižiūrai žiemos metu naudojamos priemonės.

Tvarkomas vienas

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovas Irmantas Kuzas informavo, kad, vykdydami šalies keliais riedančio krovinio transporto patikrą, LTSA kontrolieriai iki liepos 31 d. užfiksavo 344 pažeidimus, kai transporto priemonės ar jų junginiai viršijo nustatytas leidžiamas normas. Apie 20 proc. šių pažeidimų padarė iš kaimyninės Latvijos ir Lenkijos vykstantys vežėjai. Visoje šalyje transporto priemonių patikrinimus vykdo 42 kontrolieriai, dirbantys trylikoje specialiai paruoštų automobilių. Leidžiamą maksimalią apkrovą viršijančios sunkiasvorės transporto priemonės kelia pavojų ne tik tiltams, bet ir kitiems keliams.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis teigė, kad, kaip ir valstybiniuuose keliuose, taip ir Kauno mieste esančių tiltų patikras vykdo Kelių ir transporto tyrimo institutas.

"Institutas pagal grafiką atlieka apžiūras (nuolatines, kasmetes, esmines ir kt.), pildo tiltų ir viadukų dokumentaciją (pasą, priežiūros žurnalą, apžiūrų dokumentus, apžiūrų aktus, bandymų ataskaitas), AB "Kauno tiltai" vykdo tiltų ir viadukų techninės priežiūros remonto darbus", – informavo savivaldybės atstovas. Šiuo metu Kaune po neplaninio patikrinimo vykdomi darbai ant Ateities plento viaduko virš geležinkelio.

Ypatinga priežiūra

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros vedėjas Virgaudas Puodžiukas, pats dalyvavęs statant ne vieną dešimtį tiltų Lietuvoje, tvirtina, kad valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų būklė yra gera, tad baimintis tokios tragedijos, kokia praėjusią savaitę įvyko Italijoje, nereikia. Vis dėlto  specialistas paragino atkreipti dėmesį į tiltus, esančius ne pačiuose reikšmingiausiuose keliuose. Pasak pašnekovo, ant tokių tiltų ar jų konstrukcijų galima išvysti ir augančius berželius, o tai jau tiltų nepriežiūros padarinys.

"Tiltas gana jautrus inžinierinis statinys, tad ir jų priežiūra turi būti vykdoma labai atsakingai. Nepriklausomybės pradžioje LAKD buvo net įsteigtas atskiras tiltų skyrius, kurio dabar jau nebėra. Tilto priežiūra nėra tokia pati, kaip kelio – jai reikia daugiau žinių", – sakė V.Puodžiukas.

Jeigu paprastame kelyje atsiranda asfalto plyšimas ar duobė, ji gali būti net ir nepastebėta, o kol bus suremontuota, užtenka ją pažymėti, tačiau jeigu toks darinys atsiranda ant tilto, jis turi būti išsyk sutvarkytas – nes iki tilto konstrukcijų prasisunkiantis vanduo gali sukurti erozijos židinius, kurių plitimas gali pabloginti tilto būklę.

Dauguma tiltų Lietuvoje statyti sovietmečiu, tačiau jų konstrukcijos buvo daromos tokios, kad galėtų atlaikyti tiltu važiuojantį ir apie 80 t sveriantį raketvežį.

Vienintelė griūtis

Žinoma, tokios masės kroviniai Lietuvoje yra itin reti svečiai, tačiau tuomet, kai buvo projektuojami Lietuvoje stovintys tiltai eismo intensyvumas neprilygo tokiam, koks yra šiandien.

V.Puodžiukas sako, kad būtent dėl šios priežasties ir reikalinga nuodugni ir reguliari tiltų apžiūra. Specialisto teigimu, apžiūros gali būti eilinės ir specialiosios, kurių metu turėtų būti nustatomas tilto naudojimo resursas – kitaip tariant, laikas, po kurio tiltas bus netinkamas naudoti vienokioms ar kitokioms apkrovoms.

Paklaustas, ar nustačius, kad tilto būklė prastėja, lieka tik vienas variantas – drausti eismą tokiu kelio statiniu ir jį griauti, V.Puodžiukas teigė, kad taip nėra, nes yra ne viena inžinerinė priemonė, kurią pritaikius galima sustiprinti tilto laikančiąsias konstrukcijas ir toliau sėkmingai tiltą eksploatuoti. Panašus remonto beveik prieš dešimtmetį prireikė ir Kleboniškio tiltui. Atlikus skubius remonto darbus, tiltas savo funkciją atlieka kuo puikiausiai.

Lietuvos tiltų istorijoje buvo tik vienas atvejis, kai, sugriuvus tiltui, nukentėjo žmonės. 1975-aisiais Vilniuje Neries krantus buvo sujungęs pontoninis tiltas, kuris neatlaikė juo ėjusių žmonių svorio. Tuomet, remiantis oficialiai pateikiamais duomenimis, žuvo keturi ir buvo sužeistas 31 žmogus. Beje, pats tiltas dar nebuvo atidarytas, tačiau informacijos, kad juo eiti dar negalima, nebuvo pakankamai, todėl iki galo nesumontuotu tiltu pradėjus plūsti minioms žmonių į Sporto rūmuose vykusį koncertą, konstrukcijos neatlaikė ir tiltas sugriuvo.

Laiku išvengta avarinės situacijos

Birželio mėnesį atlikus specialiąją Kaune, Ateities plente  esančio viaduko virš geležinkelio apžiūrą, nustatyta, kad šio kelio statinio būklė bloga, o tilto perdangos būklė artima avarinei.

Visos viaduko konstrukcijos apžiūros metu neatitiko ne tik šiuolaikinių reikalavimų, bet ir reikalavimų, kurie buvo keliami šio statinio projektavimo metu.

Dabartinės viaduko apkrovos viršija 1953 m. projektines apkrovas apie du kartus.

Didžiausi trūkumai nustatyti apžiūros metu: viaduko perdangos sijų betone rastas pavojingas ir labai pavojingas chloridų kiekis, turintis įtakos armatūros korozijai, užasfaltuoti vandens nuleidimo nuo tilto šulinėliai, kiaura viaduko perdangos hidroizoliacija, supleišėjusi viaduko danga, vienai bet kuriai tilto laikančiajai sijai tenkanti aprkova didesnė, nei buvo numatyta projektuojant, per žemi surūdiję viaduko turėklai, skiriamojoje juostoje aplankstyti atitvarai ir kt.

Specialistai rekomendavo artimiausiu metu paruošti projektą viaduko rekonstrukcijai ir jį įgyvendinti, kad būtų užtikrintas saugus eismas šiuo kelio statiniu. Rekonstrukcijos metu turi būti išardomos visos esamos konstrukcijos ir įrengiamos naujos. Viaduko rekonstrukcija turėtų kainuoti apie 2 mln. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių